Apie imigraciją – iš pirmų lūpų

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Sausio mėnesį Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos „Piliečio žadintuvo“ komanda rengė bendraamžių užsiėmimą apie diskriminaciją dėl imigracijos. Moksleiviai nusprendė apie tai išgirsti iš pirmų lūpų ir į savo mokyklą pasikvietė šveicarą su šeima.

Jaunimo lyderė Gabrielė Tepliakovaitė pasakojo, jog kalbų dėstytojas Loic Lietuvoje gyvena antrus metus, dėl to džiaugiasi ir neplanuoja išvykti. „Visa šeima kalba lietuviškai. 11 – metis sūnus Narsulto ir tėtis – laisvai, žmonai Dinarai sekasi kiek sunkiau. Tačiau tai nesukėlė jokių problemų bendraujant“,  – teigė G. Tepliakovaitė.

Komanda klausinėjo svečių, ar jie susiduria su priešiškumu Lietuvoje: „Žmona ir sūnus turi kiniškų bruožų ir žmonės tai pastebi, tačiau teigė, jog jaučiasi šiltai priimami, – pokalbio detales prisiminė bendraamžių švietėja.

Dėstytoju dirbantis vyras prisiminė matęs diskriminacijos apraiškų spaudoje ir vadovėliuose. Anot jo, lietuvių kalbos mokančio vadovėlio iliustracijose buvo pavaizduota lietuvė su tautiniais drabužiais, o už jos, fone,  – pusnuogis juodaodis. Vienoje publikacijoje, kuri skelbė žinią apie tai, jog žmonės iš Afrikos galėtų atvykti dirbti į Lietuvą, iliustracijai taip pat buvo panaudota karingai nusiteikusių vietinių nuotrauka. Tokios iliustracijos, anot svečio Loic, kuria mitus ir stereotipus, jog svetimtaučiai yra neišsilavinę, agresyvūs ir atvykę į kitą šalį keltų tik grėsmę.

Po diskusijos apie diskriminaciją dėl migracijos, moksleiviai ir svečiai darė „Pozityvo“ energijos suteikiantį pratimą, o išsiskirdami sutarė, jog šis susitikimas – tik glaudaus bendradarbiavimo pradžia.

 „Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų ir mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vyksiantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitrauks 145 mokyklos ir daugiau nei 2500 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuos jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.