Julija Daugėlaitė: ,,Galva pilna naujų idėjų ir siekių‘‘

/ Naujienos / Autorius

Programa ‚‚Visi skirtingi, visi lygūs‘‘ liepos pradžioje išlydėjo savanorę Juliją į Kolumbiją, Bogotą. Savanorystė Julijai buvo ne tik galimybė pamatyti kitą kontinentą, bet ir puiki proga pasidalinti savo sukaupta patirtimi. Savanoriaudama Pietų Amerikoje Julija supažindino Escuelas de Paz organizaciją su Nacionalinio socialinės integracijos instituto vykdomomis veiklomis. Daugiau kaip mėnesį praleidusi Kolumbijoje Julija dalinasi savo įspūdžiais apie savanorystės teikiamas galimybes.

—

Paskutinei savanorystės savaitei Kolumbijoje lekiant į pabaigą, laiko liūdėti nebuvo. Visą savaitę vykdžiau užsiėmimus su paaugliais (13-17m.) Institución Educativa Compartir ir Institución Educativa Santa Ana mokyklose Soachos regione. Kiekvieną dieną turėjau užsiėmimus su dviem grupėmis, 40 paauglių kiekvienoje iš jų. Iš viso – 3 dienos, 6 užsiėmimai, 240 vidurinės mokyklos moksleivių. Nors su kiekviena grupe vykdžiau tuos pačius užsiėmimus, tačiau atmosfera ir rezultatai buvo skirtingi.

\"1150347_3417990984967_1213938604_n\"

 

Taigi, ką mes veikėme? Užsiėmimus pradėdavome paprastu aktyviu pratimu ‚‚Nepritapėlis‘‘ – visų dalyvių kaktos būdavo papuošiamos lapeliu su raide. Tuomet jie turėdavo surasti kitus draugus su ta pačia raide, tačiau kalbėti buvo uždrausta. Visiems sudarius grupes, likdavo vienas dalyvis be grupės. Paprašius pasidalinti, kaip jaučiasi grupės, jos džiugiai linksėdavo, kad suradus bent vieną asmenį su ta pačia raide būdavo smagiau ir drąsiau. Tačiau dalyvis, kuriam paprastas atsitiktinumas lėmė likti be grupės, jausdavosi nejaukiai. Vieno užsiėmimo metu, kai visi sudarė grupes, viena iš grupelių iš karto prijungė vieną dalyvį, kai pamatė, kad jis liko be grupės. Šio pratimo dėka dalyviai skatinami atpažinti atskirtį, suprasti, kaip jaučiasi vienišas asmuo ir kiek daug reiškia grupės atvirumas ir priėmimas.

\"988688_3417988784912_641123532_n\"

 

Antros dalies metu dalyviai išsiskaičiuodavo ir sudarydavo 8 grupes. Tuomet ateidavo atstovas iš kiekvienos grupės, kuriam pasakydavau kokią mažumą ar socialiai pažeidžiamą grupę (pvz.: tam tikros religijos atstovas, žmogus su negalia, homoseksualus asmuo ir pan.) jis atstovauja, sugrįžęs į savo grupę, jis turėdavo iliustruoti, o jo grupės nariai kuo greičiau atspėti. Procesas buvo labai smagus ir įdomus, nes komandos neretai labai įsijausdavo, užsiėmimai tapdavo azartiški, kartais kupini juokingų, keistų ir netikėtų iliustracijų. Vėliau, susumavus rezultatus, laimėjusioji komanda pasveikinama aplodismentais. Tačiau man asmeniškai įdomiausia dalis būdavo užsiėmimo refleksija ir įvertinimas. Paprašius moksleivius įvardinti, ką jie vaizdavo neigiamai, o ką teigiamai, kaip apie tam tikras grupes kalbama žiniasklaidoje ir ar jie su tuo sutinka, sulaukdavau atsakymų, kurie neretai iššaukdavo kitų grupių priešingą nuomonę ir vesdavo į diskusiją.

\"1075708_3374612940543_1533078572_n\"

 

Na, smagiausia dalis – kaip skamba lietuvių kalba. Paklausus moksleivių, kokia kalba kalbama Lietuvoje, jie neretai pasakydavo, kad anglų. Tad visų nuostabai papasakodavau apie save lietuvių kalba ir, nežinia kodėl, jiems tai dažnai skambėdavo kaip portugalų kalba.

\"1095088_3417992385002_935880000_n\"

 

Prieš atsisveikinant, kartais dalyviai paprašydavo pasirašyti jų užrašų knygelėse. Tokiais atvejais pasijusdavau netikėtai pamaloninta. Vieno užsiėmimo pabaigoje, gavau laiškelį, pasirašytą kelių dalyvių, kuriame jie padekojo už laiką, praleistą kartu ir palinkėjo parsivežti į Lietuvą dalelę jų šiltų linkėjimų.

Galiausiai atsisveikinusi su paskutine moksleivių grupe, kartu su pagalbininke Lynda Castillo, pasijutome atlikę iš tiesų nemažai užsiėmimų. Nors ir šiek tiek pavargusios, tačiau laimingos, susipažinusios ir pabendravusios su tiek daug moksleivių.

\"1004097_3374610780489_575418672_n\"

 

Kadangi Escuelas de Paz planuoja prisijungti prie Gyvosios Bibliotekos projekto, kartu su Catalina Avila, kuri neseniai prisijungė prie kolektyvo ir dirbs su šiuo projektu, surengėme mokymus organizacijos darbuotojams ir savanoriams. Buvo idomu ir naudinga dirbti kartu su Catalina, nes ji mane supažindino su tik Kolumbijoje ir Pietų Amerikoje gyvenančiomis mažumomis ir pažeidžiamomis grupėmis bei apie jas sukurtais stereotipais.

\"946339_3417992465004_484373581_n\"

 

Paskutinius užsiėmimus, vieno iš Pokyčio daigų savanorių Angelo Cardona pasiūlymu, atlikau Instituto Británico ir Fundacion CDI Herederos organizacijose, kuriose susipažinau su šauniais jaunuoliais ir kartu su jais susipažinome su skirtingais stereotipais apie pažeidžiamas grupes ir kaip mūsų nuomonės priklauso nuo skirtingos asmeninės patirties ir aplinkos, kurioje gyvename ir augame.

Artėjant išvykimui ir žvelgiant į prabėgusį savanorystės mėnesį, buvo sunku patikėti, kad tiek daug visko patyriau, išgyvenau, išmokau ir sužinojau tik per keturias savaites. Galva pilna naujų idėjų ir siekių, kuriuos įkvepė sutikti idomūs ir skirtingi žmonės. Širdis kupina šiltų prisiminimų, o siela pakylėta Kolumbijos žmonių paprastumo, atvirumo, nuoširdumo ir optimizmo. Į Lietuvą parsivežiau labai daug, o Kolumbijoje taip pat palikau dalelę savęs, tikėdamasi sugrįžti ir tęsti pažintį bei bendradarbiavimą su savanorių organizacijomis už taikią, saugią ir ugdančią aplinką visiems žmonėms.

—

\"seed

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau apie projektą:

 \"Youth

 

 

 

 

 

 

Projektą „Pokyčio daigai“ Lietuvoje įgyvendina Nacionalinis socialinės integracijos institutas (www.zmogui.lt). Šis projektas yra dalinai finansuojamas Europos Komisijos. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.