Klaipėdiečiai drąsiai pasitinka iššūkius

Jaunieji klaipėdiečiai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto ir rajono mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.

Jaunieji klaipėdiečiai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto ir rajono mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.

Jaunieji klaipėdiečiai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto ir rajono mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.

Jaunieji klaipėdiečiai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto ir rajono mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.

Klaipėdoje ir raj. dalyvauja „Baltijos“ gimnazija, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla, Siuvimo ir paslaugų verslo mokykla, Lapių pagrindinė mokykla ir dvasinės pagalbos 
jaunimui centras. Jų veikla jau įsibėgėjo ir parodė, kad susibūrimas draugėn ir bendro tikslo siekimas gali pakeisti aplinką, kurioje gyvena.

Unikalūs metodai

\"\"Kiekvienoje mokykloje, susibūrę į komandas, moksleiviai susitinka du kartus per savaitę. Vieną iš užsiėmimų veda jaunimo lyderis. Bendraamžių švietimas – unikalus neformalaus ugdymo metodas, kurio metu jaunuoliai diskutuoja patyčių, smurto, diskriminacijos, integracijos temomis. Taip pat organizuoja įvairias simuliacijas, bandydami išsiaiškinti, kaip „veikia“ visuomenė.

Antrojo užsiėmimo metu moksleiviai vaidina forumo teatrą, kurį koordinuoja pedagogas. Šiame teatre nėra pasyvių žiūrovų, visi dalyvaujantys gali vaidinti ir pakeisti modeliuojamą situaciją gera linkme. Situacijos kas kartą keičiasi: tėvų ir veikų nesutarimai, patyčios mokykloje, narkotikai ir t.t. Patys  moksleiviai gali įsijausti į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų kailį, o paskui papasakoti, kaip jautėsi, ką darytų, jei situacija būtų reali.

Pasiryžę keisti(s)

Klaipėdos moksleiviai ne tik kalbasi. Jie griebiasi visuomenei naudingų darbų. Baltijos gimnazijos moksleiviai jau ruošiasi aplankyti senyvo amžiaus, turinčių negalią žmonių globos institucijas. Ten suorganizuos veiklą, kurią vykdyti galės visi kartu, taip parodydami bendruomenei, jog amžius ar negalia neturi trukdyti bendrauti.

Švietėjai priėmė iššūkį

\"\"„Mokyti savo bendraamžius – neįmanoma“, – turbūt tokia pirmoji mintis galėjo šauti ne vienam jaunimo lyderiui. Tačiau po surengtų vienos dienos, o vėliau ir trijų dienų išvažiuojamųjų mokymų, visi kaip susitarę kartojo „mes galim!”. Baltijos gimnazijos moksleivis Linas Bartašius teigė, kad jam labai patinka ruoštis užsiėmimams, rinkti informaciją, o paskui ją perteikti bendraamžiams. „Kalbėjome žmogaus teisių, lytiškumo temomis. Diskutavome, ar moteris gali būti tik namų šeimininkė, o vyras – tik uždirbti pinigus. Taip pat išsiaiškinome narkotikų daromą žalą ir paneigėme mitą, jog neįmanoma įgyti priklausomybę iš pirmo karto“, – įspūdžiais dalinosi bendraamžių švietėjas.

Mokytojai pasiryžę padėti

Entuziazmo ir geranoriškumo kupini projekte dalyvauja ir pedagogai. Savanorišku bei užsidegusiu darbu pastarieji ne tik ugdo moksleivius, bet ir plečia neformalaus ugdymo kompetencijas. Klaipėdos dvasinės pagalbos jaunimui centro pedagogė Lijana Juodžbalytė – Stungevičienė teigė, jog užsiėmimai padeda mažinti atskirtį tarp moksleivių ir mokytojų. „Galimybė susirinkti ir pamatyti mokytoją kaip draugą savaime yra naudinga. Man, kaip pedagogei, reiškia daug, kad galiu prisidėti prie jaunų žmonių, kurie moka išsakyti savo nuomonę neįžeidžiant kitų, ugdymo“,  – teigė L. Juodžbalytė – Stungevičienė.

Baltijos gimnazijos mokytoja Galina Seiko pasakojo, kad džiaugiasi aktyviais moksleiviais. „Jiems patinka visiškai nauja veikla, metodai. Visuomenei naudingi darbai – iššūkis mums, tačiau esame pasiryžę pradėti.“

\"\"