Pradėjusi savo kelionę dar 2010 m., „Socialinė virtuvė“ aplankė 10 Lietuvos savivaldybių ir sulaukė po mažiausiai 250 lankytojų.
Tarptautinio projekto „Keliaujanti socialinė virtuvė“ atsiradimo poreikį paskatino Baltijos šalyse pasireiškiančios antisemitinės nuotaikos, tautinę nesantaiką kurstančios agitacijos bei kiti veiksniai, bylojantys apie žemus tarpusavio supratimo ir pilietiškumo rodiklius ksenofobijos mažinimo srityje.
Tad projekto metu buvo siekiama suburti Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečius ir taip nukreipti juos pozityviam veiksmui mažinant rasizmą bei ksenofobiją. Pirmojo susitikimo metu, 2011 m. kovo 25 – 28 dienomis, trijų šalių dalyviai bandė atpažinti istorines ir kitas priežastis, lemiančias stiprų ksenofobijos ir rasizmo pasireiškimą šiose šalyse, dalijosi ir siekė perimti patirtį iš kitų šalių, t.y. Vakarų Europos – susitikime dalyvavo žmogaus teisių ekspertai, tarptautinės organizacijos „UNITED for Intercultural Action“ atstovai. Dalyviams taip pat buvo suteikta unikali galimybė susipažinti su Lietuvoje vykdoma „Socialine virtuve“ ir „paragauti“ įvairių metodų, skatinančių pilietiškumą, toleranciją, tarpusavio supratimą. Pirmojo susitikimo rezultatas: rasizmo mažinimo veiksmų planas, kurį įgyvendino žmogaus teisių aktyvistai iš Latvijos, Estijos bei Lietuvos. Po keturių mėnesių, 2011 m. rugpjūčio 22 – 24 d. dalyviai susitiko efektyvumo vertinimui ir tolimesnių iniciatyvų planavimui.
Kiekvienąkart „Socialinė virtuvė“ savo lankytojams siūlė rinktis ir dalyvauti septyniuose pilietiškumą, savanorystę, savitarpio supratimą ir toleranciją skatinančiuose metoduose: „Gyvojoje bibliotekoje“, seminaruose apie Finansines galimybes bei neformalų ugdymą ir žmogaus teises, „Miesto socialiniame žemėlapyje“, Organizacijų mugėje, „Nepatogiame kine“ ir „Forumo teatre“.
Įtraukusi į pokalbius ir diskusijas, „Socialinė virtuvė“ siekė pokyčių vietos bendruomenėse.
Projektą rėmė OSFL projektai bei ES programa „Europa piliečiams“.