Marijampolės apskritis dalinosi gerąja patirtimi

Nuo rugsėjo mėnesio tautinio ir pilietinio ugdymo projekte „Piliečio žadintuvas“ dalyvavę Marijampolės apskrities moksleiviai gegužės 10 dieną susirinko į gerosios patirties konferenciją. Į Vilkaviškio kultūros centrą suvažiavo dešimties mokyklų atstovai.

Nuo rugsėjo mėnesio Nacionalinis socialinės integracijos institutas (NSII) bei Menų ir mokymo namai (MMN) keliavo po Lietuvą su „žadintuvais“ – pilietiškumą ugdančiais metodais. 146 mokyklų bendruomenes organizatoriai pasitiko šūkiu „POZITYVAS. Aktyvus jaunimas nesnaudžia!”. „Žadintuvai“ pakėlė iš snaudulio daugiau nei 2500 moksleivių, kvietė tapti pilietiškus ir pradėti kurti tokią aplinką, apie kurią jie svajoja.

\"\"Renginį pradėjusi viena iš organizatorių, NSII programų vadovė Gintarė Gedrimaitė dėkojo susirinkusiems moksleiviams ir pedagogams už ryžtą, aktyvumą ir nevaržomą jaunatvišką maksimalizmą, kuriuo dalyviai bandė užkrėsti ir savo bendruomenes.

MMN direktorė Rimanta Vaičekonytė džiaugėsi matydama tiek daug aktyvaus jaunimo vienoje vietoje: „Jūs ir dar daugiau nei 2000 jūsų bendraamžių ir mokytojų įrodėte, jog susitelkimas vienoje vietoje gali stipriai prisidėti prie gražesnės ir geresnės Lietuvos ateities kūrimo.“

Visus mokslo metus aktyviai dalyvavusius ir savo aplinką gerinusius moksleivius pasveikinti atvyko ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rita Vaščėgienė.  Visus metus padėjo organizuoti „Piliečio žadintuvo“ renginius Vilkaviškyje, ji buvo sužavėta moksleivių sugebėjimu „pabusti“ ir „prižadinti“ aplinkinius aktyviai veiklai.

Po oficialių sveikinimų moksleiviai patys lipo ant scenos ir pristatinėjo savo veiklas, per mokslo metus nuveiktus darbus.

Vilkaviškio raj. Alvito pagrindinės mokyklos jaunimo lyderė Kristina Uknevičiūtė susirinkusiems bendraamžiams pasakojo apie komandos suorganizuotą kalėdinę akciją, kurios metu visai bendruomenei pagamino atvirukus. „Taip pat rengėme dieną prieš rasinę diskriminaciją, įsijungėme į visoje Lietuvoje vykusį pozityvų flashmob`ą.“

Atskiroje patalpoje mokyklų komandos surengė gerųjų patirčių mugę su stendais, kuriuose atsispindėjo jų įgytos žinios ir nuveikti darbai. Renginys pabaigtas netradiciškai – moksleiviai sudėliojo gyvą skulptūrą – Lietuvos vėliavos spalvų saulę.

Visus metus vykdė visuomenei aktualią veiklą

Viena iš projekto organizatorių Neringa Jurčiukonytė teigė, jog vykdytos veiklos aktualios visiems: „Visuomenėje gausu mitų, kad patys žmonės negali įsitraukti į jiems rūpimų problemų sprendimus. Taip pat – nėra įsiklausoma į jaunimo poreikius, jų pasiūlymus. Projektas „Piliečio žadintuvas“ įgalino jaunimą spręsti jiems svarbias problemas. Moksleiviai aktyviai įsitraukė į diskusijas apie patyčias, žalingus įpročius, jaunimo santykius su vyresnių kartų žmonėmis, aktualias visuomenei problemas. Per devynis mėnesius trukusį projektą keitėsi dalyvių vertybės. Būti pilietišku, tai nereiškia atlikti darbus priverstinai. Būti piliečiu yra madinga! Pilietiškumas – gyvenimo būdas, įsiklausymas į bendruomenės poreikius“,  – apibendrindama mokslo metų veiklas sakė NSII direktorė. 

Diskusijų epicentre – kasdienės problemos

\"\"Projekto metu moksleiviai susitikdavo du kartus per savaitę. Viena valanda būdavo skirta bendraamžių švietimo metodui. Jo metu jaunimo lyderiai vesdavo užsiėmimus savo bendraamžiams, kurių metu moksleiviai patys bandė ieškoti priežastinių ryšių esamoms problemoms ir jų sprendimo būdams. Moksleiviai kas mėnesį atlikdavo po visuomenei naudingą darbą. Pavyzdžiui, surengdavo bendrus renginius su vienišais pagyvenusiais žmonėmis ar vaikų globos namų auklėtiniais, tvarkydavo apleistus kapus. Anot paties jaunimo, bendra veikla mažino socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl amžiaus, socialinės ar ekonominės padėties.

Kazlų Rūdos raj. Plutiškių vidurinės mokyklos jaunimo lyderė Aušra Kaninskaitė teigė, jog tarp bendraamžiams aktualių temų buvo ir lytinis švietimas: „Kartais pamokų metu, kurias dėsto suaugusieji, moksleiviai nedrįsta paklausti to, kas iš tiesų juos domina, kas yra neaišku. Visai  kita atmosfera tvyrojo mūsų susitikimuose. Iš tiesų sužinojome daug naujo.“

Antra valanda būdavo skirta pasaulyje pripažintam Forumo teatro metodui, kurį vesdavo 171 pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas. Prieš 14 metų Menų ir mokymo namų direktorės R. Vaičekonytės į Lietuvą „atvežtas“ neformalaus ugdymo metodas padėjo moksleiviams tiesiogiai pajusti ir išgyventi įvairias situacijas, mokytis bendravimo meno. „Kartų konfliktai, socialinė atskirtis ir dėl to mokyklose kylančios patyčios, smurtas – tai tik keletas iš daugelio temų, nagrinėtų projekto metu. Forumo teatras skiriasi nuo mums įprastų savo interaktyvumu. Į jį tiesiogiai gali įsitraukti ir vaidinantieji, ir žiūrovai. Moksleiviai įsijausdavo į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų vaidmenis, o žiūrovai galėdavo bet kurio metu stabdyti situaciją, diskutuoti, siūlyti problemos sprendimo variantus ir vaidinimą pasukti teigiama linkme. Toks neformalus ugdymo būdas leidžia moksleiviams scenoje išgyventus, išsiaiškintus dalykus pritaikyti kasdieniame gyvenime“,  – apie kiekvienos savaitės užsiėmimus pasakojo R. Vaičekonytė ir pridūrė, jog šioje vietoje kvalifikuotas specialistas yra labai svarbus asmuo, kuris teisinga linkme koordinuoja užsiėmimų struktūrą, padeda vaikams sukurti vaidybines situacijas, jų tema moderuoja diskusiją, sudeda svarbiausius temos akcentus.

Veiklos vykdomos įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse\”), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

 

 \"\"