Mūsų savanorė Viktorija šiuo metu atlieka EST Sardinijoje, Kaljaryje. Ji pasakoja, kaip teko susidurti su praėjusią savaitę salą užpuolusia audra ir potvyniu „Kleopatra“.
Praėjusi savaitė prasidėjo artimųjų skambučiais ir žinutėmis, ar man viskas gerai. Antradienį šiaurinę Sardinijos salą užplūdo potvynis „Kleopatra“. Pietinės salos dalies, Kaljario, kuriame gyvenu, liūtis nepasiekė. Skelbiama, kad 18 žmonių žuvo potvynio metu. Tarp jų buvo ir vaikų. Iš tiesų, tai statistika, kuri nelabai kam rūpi.
Organizacija, kurioje savanoriauju – „TDM 2000“ – rinko savanorių grupę padėti nukentėjusiems nuo potvynio. Susirinko daugiau nei šimtas žmonių iš Kaljario – Raudonojo kryžiaus savanoriai, kitu NVO savanoriai ir nariai – kurie apie penkias valandas autobusu važiavo į vieną labiausiai nuniokotų miestų salos šiaurėje – Olbia.
Deja, atvykome kiek per vėlai – Olbios gyventojai jau buvo didžiąją dalį miesto susitvarkę, išsivalę savo namus. Padėjome keliems jų susitvarkyti, valyti, surinkti šiuškles ar sugadintus daiktus. Klausėmės istorijų, kurios privertė pašiurpti odą. „Ketverių metų mergaitė, kuri gyvena vos už kelių namų nuo mūsų, žuvo. Visur buvo pilna vandens, nebeturime baldų, skalbimo mašinos, elektra neveikia, indai sudaužyti…“, – pasakojo vienas Olbios gyventojų, kuriam padėjome tvarkytis namus.
„Gal galite padėti nuplauti namo sienas, ir pati galėčiau, bet jaučiuosi pervargusi. Ačiū jums labai. Pasidomėkite kitų, jiems taip pat gali reikėti pagalbos. Name už poros šimtų metrų, mano kaimynė žuvo…“, – pasakojo moteris, kuriai taip pat padėjome švarintis namus.
Nusprendę pasidaryti pertrauką ir pailsėti nuo nesibaigančio lietaus užsukome į kavinukę. Čia durys niekada neužsidarydavo, vis ateidavo kavos pertraukėlei paramedikai, gelbėtojų komandos, gaisrininkai, policijos pareigūnai, Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir t.t., kurie darbavosi Olbijoje – padėjo tvarkyti potvynio padarinius, dalino maistą, vandenį, teikė medicininę pagalbą.
Viena Olbijos gyventojų mums palinkėjo gyventi dar šimtą metų, sulaukėme daug susidomėjusių žvilgnsių ir klausimų, kas per savanoriai esame, ką veikiame, iš kur atvykome. Galbūt mažai ką pakeitėme, bet jei kiekvienas žmogus šioje planetoje padarytų tą patį nors kartą savo gyvenime, pokytis būtų tikrai akivaizdus.
Sardinijoje Viktorija savanoriaus iki gegužės. Tokią galimybę ji gavo kaip aktyvi Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektų dalyvė. Nuo rudens Vilniuje taip pat darbuojasi du savanoriai iš Vokietijos bei Ispanijos. Jie talkina instituto žmogaus teisių ugdymo, „Socialinio taksi“ programoms.
Sek naujienas bei savanorių atsiliepimus ir galbūt neilgai trukus Tu kelsi sparnus į nepažįstamą šalį daryti gerų darbų! Nacionalinis socialinės integracijos institutas siunčia bei priima Europos savanorių tarnybos savanorius. Jei nori mokytis, pažinti save bei kitą kultūrą darydamas gerus darbus -rašyk viktorija@zmogui.lt ir galbūt Tu jau greitai ruošiesi gyvenimo nuotykiui!