Panevėžio apskritis dūzgė gerąja patirtimi

Gegužės 8 dieną į Velžio bendruomenės namus suvažiavo 100 moksleivių ir mokytojų iš Panevėžio apskrities, kurie visus mokslo metus aktyviai dalyvavo pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo projekte „Piliečio žadintuvas“.

Renginyje viešėjęs Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis teigė, jog ši profesinė mokykla buvo vienintelė apskrityje ir moksleiviai aktyviai įsitraukė į veiklas.

Konferencijoje projekto rezultatus pristatė Menų ir mokymo namų projektų koordinatorė Danguolė Girčienė, kuri sakė, didžiuliu tempu judėję dalyviai  žengė nors vieną žingsnį didesnio savęs ir aplinkinių priėmimo link.  Direktorė Rimanta Vaičekonytė pasveikino projekto dalyvius ir pažymėjo, kad šis projektas buvo puiki galimybė inicijuoti tolesnę asmeninę bei bendruomenės transformaciją:  „Linkiu šiame pradėtame eiti kelyje siekti, kad Lietuva taptų gražesnė.“

Moksleiviams ir pedagogams buvo įteikti sertifikatai, kurie liudija apie projekto metu vykdytus visuomenei naudingus darbus, įgytas kompetencijas. Dalyviai bendraamžiams surengė gerųjų patirčių mugę, kurios metu pristatė vykdytas veiklas, užsiėmimų akimirkas.

Baigiantis konferencijai, visi susirinkusieji išėjo į kiemą ir sustojo į gyvą skulptūrą – Lietuvos vėliavos spalvų saulę.

Vykdė visuomenei aktualią veiklą

Nuo rugsėjo mėnesio Menų ir mokymo namai (MMN) ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas (NSII) keliavo po Lietuvą su „žadintuvais“ – pilietiškumą ugdančiais metodais. 146 mokyklų bendruomenes organizatoriai pasitiko šūkiu „POZITYVAS. Aktyvus jaunimas nesnaudžia!”. „Žadintuvai“ pakėlė iš snaudulio daugiau nei 2500 moksleivių, kvietė tapti pilietiškus ir pradėti kurti tokią aplinką, apie kurią jie svajoja.

Viena iš projekto organizatorių Neringa Jurčiukonytė teigė, jog vykdytos veiklos aktualios visiems: „Visuomenėje gausu mitų, kad patys žmonės negali įsitraukti į jiems rūpimų problemų sprendimus. Taip pat – nėra įsiklausoma į jaunimo poreikius, jų pasiūlymus. Projektas „Piliečio žadintuvas“ įgalino jaunimą spręsti jiems svarbias problemas. Moksleiviai aktyviai įsitraukė į diskusijas apie patyčias, žalingus įpročius, jaunimo santykius su vyresnių kartų žmonėmis, aktualias visuomenei problemas. Per devynis mėnesius trukusį projektą keitėsi dalyvių vertybės. Būti pilietišku, tai nereiškia atlikti darbus priverstinai. Būti piliečiu yra madinga! Pilietiškumas – gyvenimo būdas, įsiklausymas į bendruomenės poreikius“,  – apibendrindama mokslo metų veiklas sakė NSII direktorė. 

Diskusijų epicentre – kasdienės problemos

Projekto metu moksleiviai susitikdavo du kartus per savaitę. Viena valanda būdavo skirta bendraamžių švietimo metodui. Jo metu jaunimo lyderiai vesdavo užsiėmimus savo bendraamžiams, kurių metu moksleiviai patys bandė ieškoti priežastinių ryšių esamoms problemoms ir jų sprendimo būdams. Moksleiviai kas mėnesį atlikdavo po visuomenei naudingą darbą. Pavyzdžiui, surengdavo bendrus renginius su vienišais pagyvenusiais žmonėmis ar vaikų globos namų auklėtiniais, tvarkydavo apleistus kapus. Anot paties jaunimo, bendra veikla mažino socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl amžiaus, socialinės ar ekonominės padėties.

Antra valanda būdavo skirta pasaulyje pripažintam Forumo teatro metodui, kurį vesdavo 171 pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas. Prieš 14 metų Menų ir mokymo namų direktorės R. Vaičekonytės į Lietuvą „atvežtas“ neformalaus ugdymo metodas padėjo moksleiviams tiesiogiai pajusti ir išgyventi įvairias situacijas, mokytis bendravimo meno. „Kartų konfliktai, socialinė atskirtis ir dėl to mokyklose kylančios patyčios, smurtas – tai tik keletas iš daugelio temų, nagrinėtų projekto metu. Forumo teatras skiriasi nuo mums įprastų savo interaktyvumu. Į jį tiesiogiai gali įsitraukti ir vaidinantieji, ir žiūrovai. Moksleiviai įsijausdavo į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų vaidmenis, o žiūrovai galėdavo bet kurio metu stabdyti situaciją, diskutuoti, siūlyti problemos sprendimo variantus ir vaidinimą pasukti teigiama linkme. Toks neformalus ugdymo būdas leidžia moksleiviams scenoje išgyventus, išsiaiškintus dalykus pritaikyti kasdieniame gyvenime“,  – apie kiekvienos savaitės užsiėmimus pasakojo R. Vaičekonytė ir pridūrė, jog šioje vietoje kvalifikuotas specialistas yra labai svarbus asmuo, kuris teisinga linkme koordinuoja užsiėmimų struktūrą, padeda vaikams sukurti vaidybines situacijas, jų tema moderuoja diskusiją, sudeda svarbiausius temos akcentus.

Veiklos vykdomos įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse”), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Daugiau renginio akimirkų galite išvysti Facebook.

 

 

Komentarai