Prabėgus Seimo rinkimams ir jų sukeltam šurmuliui, nusprendėme dar kartą atsigręžti į tai, kas buvo pasakyta rinkiminės agitacijos metu. Būtent šiuo laikotarpiu buvo galima išgirsti nemažai kandidatų pasisakymų, kurie ne tik skambėjo nekorektiškai, tačiau galėjo būti pavadinti ir diskriminaciniais. Tad šio straipsnio tikslas atidžiau pažvelgti į stereotipais grįstus kandidatų žodžius bei juos dekonstruoti. Straipsnyje nagrinėjami pasisakymai, skambėję LRT organizuotuose daugiamandatės apygardos debatuose.
Daugiausia kritikos ir stereotipais paremtų pasisakymų debatų metu susilaukė LGBT+ bendruomenės nariai. Tokie pasisakymai aprėpė kone visus gajausius stereotipus, liečiančius šią bendruomenę.
Pirmiausia, buvo akcentuojama, jog LGBT+ bendruomenės gyvenimas prieštarauja krikščioniškoms vertybėms. Toks krikščioniškų ir „kitų“ vertybių supriešinimas bei nekrikščioniškų vertybių prisikyrimas ne heteroseksualiems asmenims tapo vienu populiariausių kai kurių politinių jėgų rinkiminės kampanijos elementų. Pavyzdžiui, viename debatų pasisakyme aiškiai konstatuojama:
„Mes pasisakome už krikščioniškas vertybes, mes pasisakome už tradicines šeimas. <..> šeima tai yra amžiais užpatentuota sąvoka, šeima – tai yra vyro ir moters santuoka. Visos kitos santuokos, partnerystės – jie gali sau vadintis kaip sau nori.“
Tokį pareiškimą nedviprasmiškai vertinti sunku – homoseksualumo ir nekrikščioniškų vertybių sugretinimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes smerkia ne heteroseksualius asmenis, tačiau net pačioje Bažnyčios bendruomenėje šiuo klausimu vis dar nesutariama. Nors prieš kelias savaites Popiežius Pranciškus paskelbė pripažįstantis homoseksualių asmenų teisę į šeimos kūrimą ir neatstumiantis nė vieno Dievo vaiko[1], teologijos profesorius Pranciškus Clooney nemano, jog toks Popiežiaus pareiškimas akimirksniu pakeis visos Bažnyčios bendruomenės požiūrį į LGBT+ bendruomenę[2]. Kadangi šis klausimas vis dar lieka neišspręstu vidiniu Bažnyčios bendruomenės nesutarimu, juo naudojamasi ir politinių diskusijų metu. Šis „krikščioniškų vertybių“ palaikymas, kai pabrėžiama išskirtinai vyro ir moters santuoka, suponuoja poziciją, jog LGBT+ bendruomenės nariai neturi teisės į šeimos kūrimą, tad tokia supolitinta dalies Bažnyčios bendruomenės narių pozicija yra kelias į diskriminacinę politiką.
Kitas populiarus naratyvas, formuojantis priešišką poziciją LGBT+ bendruomenės atžvilgiu, naudotas ir šių metų rinkiminėje kampanijoje, teigia, kad „netradicinė“ (t.y. ne heteroseksuali) orientacija – tai ideologija, kurios sklaidą siekiama inkorporuoti į švietimo sistemą ir taip skatinti vaikus įsitraukti į bendruomenės veiklą, kas automatiškai kelia grėsmę vaikams ir visai visuomenei. Pirmiausia, reiktų paminėti, jog ideologija apibrėžiama, kaip idėjų, įsitikinimų, požiūrių sistema, būdinga tam tikrai socialinei grupei, politiniam sluoksniui, meno krypčiai ar srovei[3]. Tuo tarp, pasak Amerikos psichologų asociacijos, seksualine orientacija laikomas emocinis, romantinis ar seksualinis potraukis vienai ar abiem lytims, taip pat potraukiu grįstas asmens tapatybės suvokimas bei iš jo kylantis elgesys. Be to, pažymėtina ir tai, kad potraukis, sietinas išskirtinai ne su priešinga biologine lytimi, yra natūralus žmogaus gyvenimo elementas[4]. Vadinasi, seksualinė orientacija nėra idėjos ar požiūriai, tad ji ir negali būti aiškinama kaip ideologija. Nepaisant to, debatų metu ne heteroseksuali orientacija ne kartą buvo įvardinta kaip ideologija, o skirtingi politikai pabrėžė skirtingas tokios ideologijos propagavimo grėsmes. Ne vienas politikas minėjo pasakas apie dviejų princų meilę, kaip pavojų vaikų pamatinėms vertybėms:
„Žinot, ko Lietuvos gyventojai labiausiai bijo? Tėvai vaikų, kurie eina į mokyklą, kas slypi po lytiškumo ugdymu mokykloje? Dažniausiai tai dabar yra invazija propagandos prarasti lytiškumą – tu nei mergaitė, nei berniukas, turi būti tolerantiškas įvairiausioms netradicinėms pakraipoms, tėvai jau skaityt turi pasakas, žinote, apie tuos du princus. Ir tai yra didžiulė problema – žmonės bijo, nepasitiki mokykla, kuri per lytiškumą bruka įvairiausias nepriimtinas ideologijas.“
Šis pasisakymas atspindi anksčiau minėtą seksualinės orientacijos aiškinimą ideologizavimu. Būtent dviejų princų meilė čia pateikiama kaip priemonė neigiamos ideologijos sklaidai. Tačiau tokia pozicija padaromos dvi sisteminės klaidos – kaip minėta anksčiau, seksualinė orientacija negali būti vadinama ideologija. Tad pasakos apie dviejų princų meilę yra ne siekis ideologizuoti vaikus, o greičiau būdas mažinti diskriminaciją, vaikams parodant, jog įvairūs gyvenimo būdai yra natūralūs ir priimtini. Kadangi vaikai neturi susiformavę tvirtų gėrio ir blogio sampratų, o jas formuojasi aplinkinių pagalba, vaikų reakcija į tokius kūrinius priklauso nuo suaugusiųjų požiūrio. Jei suaugusieji nepabrėžia tokių santykių netradiciškumo, vaikai taip pat juos priims kaip savaime suprantamą dalyką.
Dar vienas gajus stereotipinis požiūris į LGBT+ bendruomenę – nuomonė, kad šios bendruomenės asmenys turi visas teises, per daug aktyviai įsitraukia į judėjimus, siekiančius jas didinti, bei lygių teisių reikalauja neargumentuotai. Štai debatuose nuskambėjo tokia pozicija, atspindinti šį požiūrį:
„Lietuvoje absoliučiai nėra žmogaus laisvės, laisvės yra tiktai homoseksualistams, transvestitams, lesbietėms, o normaliems žmonėms negalima su valstybine vėliava mojuoti <..>“
Kaip galima matyti ir iš citatos, tokio požiūrio šalininkai apverčia ir vietomis sukeičia sąvokas – save pastato į aukos poziciją bei supriešina su LGBT+ bendruomenės nariais. Atidžiau pažvelgus į realią situaciją Lietuvoje, matyti, kad būtent taip pasielgė ir šios citatos autorius. Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santykiai nėra teisiškai reglamentuojami, tokie asmenys neturi teisės įsivaikinti vaikų. Be to, vis dar neturime įstatymo, apibrėžiančio translyčių asmenų lyties keitimo procedūras bei asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarką. Tai reiškia, jog LGBT+ bendruomenės nariai teisiškai patiria diskriminaciją, todėl teigti, jog išskirtinai tik jie turi visas teises, yra mažų mažiausiai neteisinga.
Galiausiai debatų dalyviai pasitelkė ir sunkiąją artileriją – pateikė ne tik stereotipizuotą bei diskriminuojantį LGBT+ bendruomenės narių paveikslą, tačiau ir išreiškė poziciją, kurią būtų galimą pavadinti skleidžiančia melagienas ir neapykantos kalbą:
„Dabar tiesiai šviesiai – lytys yra dvi ir jokių kitokių nėra. Čia yra gamtos kūrinys, o ne visokių filosofų iškrypėlių sumanymas. Dabar, kitas dalykas – prisidengdami labai gražiais lozungais apie moterų gynimą, jie nori prastumti homoseksualistų, pederastų šeimas įteisinti, kaip normalias šeimas. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad jie, iškrypėliai, tada galės įsivaikinti vaikus ir įsivaikinę juos kankinti, išnaudoti, žaginti. Tai yra paslėpta forma – bandoma prastumti pedofilijos legalizavimą.“
Šis pasisakymas greitai nuvilnijo įvairiuose socialiniuose tinkluose, buvo stipriai kritikuojamas, tačiau vis dėlto, verta dar kartą atsigręžti į tai, kas buvo pasakyta ir pagrįstai išaiškinti, kokios diskriminacinio pobūdžio žinutės atsispindi šioje kalboje. Pirmiausia, kalbant apie lytis, verta paminti, jog psichologai ir filosofai išskiria dviejų tipų lytis – biologinę ir socialinę. Biologinė lytis sietina su biologiniais požymiais – anatominėmis, fiziologinėmis ir genetinėmis charakteristikomis, o socialinė lytimi laikoma kultūrinės elgesio normos, kurios tradiciškai yra laikomos moteriškomis ar vyriškomis. Be to, reiktų nepamiršti ir lyties identiteto – polinkio tapatintis su viena arba kita lytimi. Toks klasifikavimas nepaneigia lyčių binariškumo (nors kai kurie filosofai ginčija ir šį mąstymo elementą) ar biologinių skirtumų, tačiau jis atskiria tuos kūnų skirtumus nuo įsteigtų socialinių praktikų, taip leisdamas moteriškos biologinės lyties asmenims įgyvendinti socialiai vyriškomis laikomas praktikas ir atvirkščiai. Antra, homoseksualūs asmenys čia vadinami iškrypėliais. Žodis „iškrypėlis“ aiškinamas kaip asmuo, kurio seksualinis elgesys yra nenatūralus ar moraliai netinkamas[5]. Jau anksčiau minėta, jog homoseksualių asmenų gyvenimo būdas nėra laikomas nenatūraliu ar moraliai netinkamu, tad tokių asmenų nepagrįstas vadinimas iškrypėliais yra įžeidaus pobūdžio. Galiausiai, homoseksualūs asmenys šiame pasisakyme kaltinami pedofilija – šis teiginys iš esmės yra klaidingas. Pedofilija – tai vaikų seksualinis išnaudojimas, tačiau seksualinė žmogaus orientacija neapsprendžia žmogaus polinkio į tokius nusikaltimus. Toks generalizavimas – be įrodymų, nepagrįstai metami kaltinimai socialinei grupei – yra ne tik įžeidus, tačiau gali būti ir pavadintas neapykantos kalba. Neapykantos kalba aiškinama kaip „neapykantos kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikras požymiais, pavyzdžiui lytine orientacija[6]“. Šiuo pareiškimu skleidžiama melaginga informacija, kuri, nors ir neskatina imtis konkrečių veiksmų homoseksualių asmenų atžvilgiu, pateisina neapykantą, nukreiptą į šią socialinę grupę.
Ne kartą minėta, jog šie nagrinėti politikų pasisakymai, nukreipti prieš LGBT+ bendruomenę, yra stereotipizuoti bei koduojantys savyje diskriminacines žinutes. Tačiau šie pasisakymai atskleidžia ir kai ką daugiau – visuomenės požiūrį į šios bendruomenės asmenis. Nors didžioji dauguma politinių partijų, skelbusių aukščiau aprašytas idėjas, ir nepateko į Lietuvos Respublikos Parlamentą, vien pasirinkimas įžeidžiai kalbėti tokiomis temomis rodo, kad politikai, siekdami postų, bando pasitelkti piliečių netoleranciją. Be to, ir faktas, kad didžioji visuomenės dalis vis dėlto nepasmerkė šių kalbų, atskleidžia vis dar gajas homofobijos apraiškas Lietuvoje. Iš to išplaukia ir mūsų visų misija – mažinti toleranciją netolerancijai ir aktyviai įsitraukti į visuomenės švietimą, siekiant padėti atsikratyti mąstymo stereotipais.
Straipsnį parengė
VŠĮ Nacionalinis socialinės integracijos instituto,
Žmogaus teisių ugdymo programos savanorė
Ieva Sinkevičiūtė
Literatūros šaltiniai:
[1] LRT, „Popiežius Pranciškus sako, kad pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei“, 2020. < https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1258458/popiezius-pranciskus-sako-kad-pritaria-tos-pacios-lyties-asmenu-partnerystei>
[2] Coleen Walsh, „Pope may support same-sex unions, but that doesn‘t mean the Vatican does“, The Harvard gazette, 2020. < https://news.harvard.edu/gazette/story/2020/10/vatican-may-not-stand-with-popes-support-of-same-sex-unions/>
[3] Inga Vinogradnaitė, „Ideologija“, Visuotinė lietuvių enciklopedija. <https://www.vle.lt/Straipsnis/ideologija-31431>
[4] American Psychological association, „Sexual orientation and homosexuality“, 2008. <https://www.apa.org/topics/lgbt/orientation>
[5] Cambridge Dictionary, „Meaning of pervert in English“. <https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/pervert>
[6] Žmogaus teisių gidas „Kas yra neapykantos kalba?“, 2019. <https://www.zmogausteisiugidas.lt/lt/temos/saviraiskos-ir-ziniasklaidos-laisve/saviraiskos-laisve/neapykantos-kalba/kas-yra-neapykantos-kalba>