Gyvoji biblioteka yra neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. Gyvoji biblioteka sudaryta iš Gyvųjų knygų, bibliotekininkų ir skaitytojų.
Gyvosios knygos – tai žmonės iš pažeidžiamų socialinių grupių, visuomenėje patiriantys diskriminaciją ar išankstines nuostatas. Gyvosios knygos turi daug ką pasakyti besidomintiems atskirtį ir diskriminaciją patiriančių žmonių gyvenimu ar norintiems iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimas.
Į Gyvąją Biblioteką atėjusį skaitytoją (juo gali būti praeivis, dalyvis, žmogus iš tikslinės grupės) pasitinka Bibliotekininkas – specialiai apmokytas savanoris, paruošiantis skaitytoją skaitymui, išdėstantis pagrindines taisykles bei pasiūlantis išsirinkti knygą iš katalogo. Besiruošiančius apsilankyti bibliotekoje dažnai kankina klausimai: ko aš klausiu pasirinktos knygos, kaip ji jausis, gal ją įžeisiu, o gal išgąsdinsiu? „Prieš eidama šnekėtis su romu dvejojau: man nepatinka romai, apie ką mes kalbėsimės? Ir tik pamačiusi draugišką vaikino šypseną įsidrąsinau – džiaugiuosi, kad išdrįsau“, – savo patyrimus Gyvojoje bibliotekoje prisimena viena skaitytoja.
Skaitymo procesas – tai atviras Gyvosios knygos ir skaitytojo pokalbis. Skaitytojas gali užduoti Gyvąjai knygai rūpimus klausimus ir išgirsti atvirus atsakymus. Skaitymas tampa jaukia, interaktyvia erdve bendrauti akis į akį su visuomenėje pažeidžiamos grupės atstovu. Bibliotekininkai atidžiai prižiūri skaitymo procesą, rūpinasi skaitymo komfortu. Skaitymas vidutiniškai trunka 15-25 minutes, tačiau laikas griežtai ribojamas nėra. Dažniausiai skaitymo rezultatas pastebimas plika akimi: skaitytojas išeina susimąstęs, pozityvesnis ir energingesnis, neretai susibičiuliauja su knyga ar apsikeičia kontaktais. Skaitymas sugriauna nežinios ir baimės sieną, ugdo toleranciją bei tarpusavio supratimą.
„Gyvosios bibliotekos“ metodas yra įrašytas į Europos Tarybos jaunimo žmogaus teisių ugdymo programą. Jis skatina susimąstyti, sujaudina, įtraukia, nustebina – todėl yra patrauklus ir paveikus. Pasauliniu mastu didelio pasisekimo sulaukęs neformalaus ugdymo metodas Lietuvoje pradėtas taikyti 2007-aisiais metais kaip Europos Tarybos kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ dalis. Nuo to laiko metodo svarba ir populiarumas augo tiek jaunimo ir visuomenės tarpe, tiek nevyriausybinėse organizacijose bei švietimo įstaigose.
Neįkainojama Gyvosios Bibliotekos nauda visuomenei skatina mus užtikrinti jo tęstinumą.