Pozityvas, kuris veža

Visus mokslo metus trukęs pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo projektas „Piliečio žadintuvas“ baigėsi. 146 ugdymo įstaigas ir 2611 moksleivių įtraukusi pozityvi veikla atnešė džiugių rezultatų – daugiau nei 2000 visuomenei naudingų vietos bendruomenei aktualių darbų.

Šiaulių S. Daukanto gimnazijos moksleivė Rūta Radzevičiūtė teigė, jog projekto veiklos jaunimui suteikė daugiau pasitikėjimo veikti ir prisiimti atsakomybę. „Sužinojome, jog pilietiška veikla gali duoti naudos ne tik mums patiems, bet ir šalia esančiai bendruomenei – telkti visus bendrai veiklai, mažinti atskirtį ir kurti vienybę.“

Konferencijose – gerosios patirtys

Gegužės mėnesį buvo surengtos 10 konferencijų, kurių metu buvo apdovanoti moksleiviai ir pedagogai. Dalyviai lipo į sceną ir pristatinėjo visų mokslo metų gerąsias patirtis – vieną ar daugiau kartų per mėnesį įvykdytus visuomenei naudingus darbus. Moksleiviai tiesiogiai įsitraukė į socialinės atskirties mažinimą – rengė susitikimus, organizavo bendrą veiklą su bendruomenės senoliais, vaikais iš globos namų, moksleiviais iš specialiųjų mokyklų. Taip pat rūpinosi, jų manymu, svarbiais vietos reikalais. Pavyzdžiui, Vilniaus raj. Kalvelių 2-osios vidurinės mokyklos moksleiviai perdažė išpaišytą autobusų stotelę.

Su daugiau pozityvių veiklų galite susipažinti visiskirtingivisilygus.lt, forumoteatras.lt , „Pozityvo“ Youtube kanale ir Facebook puslapyje.

Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Neringa Jurčiukonytė konferencijų metu dėkojo susirinkusiems moksleiviams ir pedagogams už ryžtą, aktyvumą ir nevaržomą jaunatvišką maksimalizmą, kuriuo dalyviai bandė užkrėsti ir savo bendruomenes. „Būkite tuo pokyčiu, kurį norite matyti“, – palinkėjo N. Jurčiukonytė.

Nacionalinės konferencijos metu Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė Žana Orlova teigė tikinti, jog moksleiviai projekto metu pasisėmė daug žinių ir patirties, kurią galės panaudoti ir ateityje. 

Konferencijos metu buvo parodytas „Forumo teatro“ etiudas, kuriame atsispindėjo šeimos ir kartų konfliktai. Dar rugsėjį, pirmą kartą išvydę spektaklį, moksleiviai buvo pakviesti lipti į sceną ir bandyti pakeisti situaciją, išspręsti problemą. Tuomet norinčių atsirado tik keletas. Visus metus patys rengę etiudus mokyklose, susitikimo metu kilo rankų miškas. Moksleiviai siūlė įvairius problemos sprendimo variantus, o keli užlipę ant scenos, kūrė naują scenarijų – teikė instrukcijas aktoriams ir sutaikė vaidinime buvusias kartas.

„Gyvojoje bibliotekoje“ taip pat netrūko skaitytojų. Moksleiviai aktyviai registravosi atviram pokalbiui su žmogumi iš pažeidžiamų ir dažnai visuomenėje stigmatizuojamų grupių. Romas, iš įkalinimo įstaigos išėjęs žmogus, lesbietė, negalią turintis žmogus – su visais jais dalyviai aptarinėjo patiriamus sunkumus kasdieniame gyvenime.

Visus metus vykdė visuomenei aktualią veiklą

Neringa Jurčiukonytė teigė, jog vykdytos veiklos aktualios visiems:

„Visuomenėje gausu mitų, kad patys žmonės negali įsitraukti į jiems rūpimų problemų sprendimus. Taip pat – nėra įsiklausoma į jaunimo poreikius, jų pasiūlymus. Projektas „Piliečio žadintuvas“ įgalino jaunimą spręsti jiems svarbias problemas. Moksleiviai aktyviai įsitraukė į diskusijas apie patyčias, žalingus įpročius, jaunimo santykius su vyresnių kartų žmonėmis, aktualias visuomenei problemas. Per devynis mėnesius trukusį projektą keitėsi dalyvių vertybės. Būti pilietišku, tai nereiškia atlikti darbus priverstinai. Būti piliečiu yra madinga! Pilietiškumas – gyvenimo būdas, įsiklausymas į bendruomenės poreikius“,  – apibendrindama mokslo metų veiklas sakė NSII direktorė.

Nors projektas ir baigiasi, moksleiviai ir pedagogai vieningai sutarė, jog įgytos žinios ir kompetencijos turi būti taikomos toliau. Anot Menų ir mokymų namų direktorės Rimantos Vaičekonytės, dalyviai, naudodamiesi paruoštomis metodikomis yra įgalinti ne tik veikti toliau, bet ir išmokyti kitus dirbti pagal projekto metu pristatytus novatoriškus neformaliojo ugdymo metodus.

Apibendrindami pokyčius, Kauno Nemuno vidurinės mokyklos moksleiviai sukūrė linksmą trumpametražį filmą apie tai, kaip pasikeitė Pozityvo komandos nuostatos per mokslo metus:

Subūrė savo iniciatyvą

Projekto metu jaunimo lyderiams buvo organizuojami išvykstamieji kelių dienų mokymai. Vieno iš jų metu aktyviausi moksleiviai sugalvojo, kad pasibaigus šiam projektui, jie nori dalyvauti kitame. Bendraamžių švietėjų tinklo koordinatorė Irma Uždanavičiūtė jaunimui pasiūlė burti savą iniciatyvą, parašyti agentūrai, kuri galėtų finansuoti, projektą ir jį patiems įgyvendinti.

„Grįžk į kiemą“ – taip vadinasi devyniolikos 15 – 23 metų smalsių moksleivių ir studentų projektas, kurio metu jie žada budinti kiemų bendruomenes bendrai veiklai ir susitelkimui. Iniciatoriai žada padėti bendruomenėms organizuoti aplinkos tvarkymo, suoliukų dažymo, bendrų renginių akcijas ir taip stiprinti pilietiškumo, bendruomeniškumo jausmą. Kiekvienas iš narių savo mieste organizuos paskaitas apie ekologiją, sveiką gyvenseną, o projektą užbaigs masiniu „grįžimu į kiemą“ – koncertu Telšiuose.

Vienas iš komandos narių – Lukas Kornelijus Vaičiakas teigė, jog jaunuoliai iš 7 skirtingų miestų tapo lyg šeima: „Nuo vasario kiekvieną mėnesį rengiame susitikimus. Suvažiuojame į kurią nors iš mūsiškių mokyklą ir visą savaitgalį rengiame strategiją, projekto įgyvendinimo planus. Labai džiaugiamės, kad mokyklų administracija mumis pasitiki ir leidžia naudotis jų patalpomis. Mes visiškai pasitikime vienas kitu ir žinome, jog jeigu gausime finansavimą, projektą įgyvendinsime 100 procentų.“

N. Jurčiukonytė teigia, kad  prisidėjęs prie savo aplinkos kūrimo jaunas žmogus,  pasijaučia svarbus, apima artumo, bendrumo pojūtis. Būtent tai sudaro sąlygas ateityje aktyviau įsitraukti į problemų sprendimą.  Atliktas tyrimas projekto pradžioje parodė, kad jaunuoliai jautėsi menkai galį ką pakeisti, prisidėti prie kuriamos aplinkos. O tai reiškia, kad prisiėmė pasyvaus stebėtojo vaidmenį. Tai sąlygoja ne tik susvetimėjimą su vietos bendruomene, integracijos problemas, bet ir sudaro puikias sąlygas emigracijai augti.

Diskusijų epicentre – kasdienės problemos

Projekto metu moksleiviai susitikdavo du kartus per savaitę. Viena valanda būdavo skirta bendraamžių švietimo metodui. Jo metu jaunimo lyderiai vesdavo užsiėmimus savo bendraamžiams, kurių metu moksleiviai patys bandė ieškoti priežastinių ryšių esamoms problemoms ir jų sprendimo būdams. Moksleiviai kas mėnesį atlikdavo po visuomenei naudingą darbą. Pavyzdžiui, surengdavo bendrus renginius su vienišais pagyvenusiais žmonėmis ar vaikų globos namų auklėtiniais, tvarkydavo apleistus kapus. Anot paties jaunimo, bendra veikla mažino socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl amžiaus, socialinės ar ekonominės padėties. Šakių raj. Šilgalių pagrindinės mokyklos jaunimo lyderis Selestinas Sragauskas teigė, jog vien iš įsimintiniausių temų buvo prekyba žmonėmis: „ „Pozityvo“ metodinė knyga šiuo klausimu suteikė tikrai daug žinių. Kartu su bendraamžiais sužinojome, kaip reikėtų apsisaugoti tokioje situacijoje, kaip įsitikinti, kad užsienyje žadamas darbas tikrai egzistuoja“, – pasakojo devintokas.

Antra valanda būdavo skirta pasaulyje pripažintam Forumo teatro metodui, kurį vesdavo 171 pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas. Prieš 14 metų Menų ir mokymo namų direktorės R. Vaičekonytės į Lietuvą „atvežtas“ neformalaus ugdymo metodas padėjo moksleiviams tiesiogiai pajusti ir išgyventi įvairias situacijas, mokytis bendravimo meno. „Kartų konfliktai, socialinė atskirtis ir dėl to mokyklose kylančios patyčios, smurtas – tai tik keletas iš daugelio temų, nagrinėtų projekto metu. Forumo teatras skiriasi nuo mums įprastų savo interaktyvumu. Į jį tiesiogiai gali įsitraukti ir vaidinantieji, ir žiūrovai. Moksleiviai įsijausdavo į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų vaidmenis, o žiūrovai galėdavo bet kurio metu stabdyti situaciją, diskutuoti, siūlyti problemos sprendimo variantus ir vaidinimą pasukti teigiama linkme. Toks neformalus ugdymo būdas leidžia moksleiviams scenoje išgyventus, išsiaiškintus dalykus pritaikyti kasdieniame gyvenime“,  – apie kiekvienos savaitės užsiėmimus pasakojo R. Vaičekonytė ir pridūrė, jog šioje vietoje kvalifikuotas specialistas yra labai svarbus asmuo, kuris teisinga linkme koordinuoja užsiėmimų struktūrą, padeda vaikams sukurti vaidybines situacijas, jų tema moderuoja diskusiją, sudeda svarbiausius temos akcentus.

Anot Klaipėdos Dvasinės  pagalbos jaunimui centro specialistės Lijanos Juodžbalytės-Stungevičienės, Forumo teatras – puikus metodas: „Tai – labai veiksmingas būdas susikalbėti su paaugliais, išgirsti nuomonę, juos suprasti.

Veiklos vykdomos įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse”), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

 

 

 

 

 

 

Komentarai