Žmogaus teisės

Kas tai?

 

Žmogaus teisės – prigimtinės teisės priklausančios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosos vietos, lyties, etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos, ar kitų aspektų. Šios teisės yra viena su kita tiesiogiai susijusios, viena nuo kitos priklausančios ir nedalomos.

Universalios žmogaus teisės yra išreikštos ir užtikrintos susitarimais, bendrais principais bei kitomis tarptautinės teisės formomis. Tarptautinė teisė įpareigoja valstybes veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad skatinti laikytis bei apsaugoti žmogaus teises bei pamatines laisves, priklausančias tiek individams, tiek grupėms.

 

Universalios ir neatimamos

Vienas pagrindinių žmogaus teisių principų – universalumas. Šis principas, pabrėžtas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje 1948, vėliau perkeltas į kitus tarptautinius susitarimus, konvecijas, deklaracijas be rezoliucijas. Visos pasaulio valstybės pasirašė bent vieną, o 80% pasaulio valstybių pasirašė keturias ar daugiau pagrindinių žmogaus teisių susitarimų.

 

Žmogaus teisės yra neatimamos. Jos neturėtų būti ribojamos ar atimamos, išskyrus ypatingus atvejus bei laikantis priimtų įstatymų. Pavyzdžiui teisė į laisvę gali būti ribojama, jei asmuo buvo pripažintas kaltu pagal visas istatymų normas.

 

Viena su kita susijusios ir nedalomos

Visos žmogaus teisės yra viena su kita susijusios ir nedalomos. Ar tai yra pilietinės ar politinės teisės, kaip teisė į gyvybę, teisė į lygybę prieš istatymą bei teisė į žodžio laisvę, ar ekonominės, socialinės ar kultūrinės teisės, kaip teisė į darbą, socialinę apsaugą ar išsilavinimą – jos yra nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausančios. Taigi, vienos teisės pažeidimas tiesiogiai veikia ir kitų teisių užtikrinimą.

 

Teisės bei pareigos

Žmogaus teisės apima ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės prisiima atsakomybę bei įsipareigoja laikytis tarptautinės teisės, gerbti, saugoti bei užtikrinti žmogaus teises. Įsipareigojimas gerbti reiškia, kad valstybės turi susilaikyti nuo veiksmų ribojančių žmogaus teises. Įsipareigojimas saugoti reiškia, kad valstybės privalo apginti individą ar grupę nuo žmogaus teisių pažeidimų. Įsipareigojimas užtikrinti reiškia, kad valstybė turi sukurti reikalingas sąlygas, leidžiančias mėgautis visomis žmogaus teisėmis.

 

Kiekvienas turime teisę džiaugtis savo teisėmis, bet taip pat turime gerbti ir kito asmens teises.

 

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

 

Info šaltinis:

OHCHR