Jonavos jaunuoliai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.
Jonavos jaunuoliai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.
Jonavos jaunuoliai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Penkios miesto mokyklos įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.
Projekte dalyvauja Jonavos Senamiesčio gimnazija, R. Samulevičiaus pagrindinė mokykla, Jonavos raj. Bukonių, Upninkų, Barupės pagrindinės mokyklos. Jų veikla jau įsibėgėjo ir parodė, kad susibūrimas draugėn ir bendro tikslo siekimas gali pakeisti aplinką, kurioje gyvena.
Unikalūs metodai
Kiekvienoje mokykloje, susibūrę į komandas, moksleiviai susitinka du kartus per savaitę. Vieną iš užsiėmimų veda jaunimo lyderis. Bendraamžių švietimas – unikalus neformalaus ugdymo metodas, kurio metu jaunuoliai diskutuoja patyčių, smurto, diskriminacijos, integracijos temomis. Taip pat organizuoja įvairias simuliacijas, bandydami išsiaiškinti, kaip „veikia“ visuomenė.
Antrojo užsiėmimo metu moksleiviai vaidina forumo teatrą, kurį moderuoja pedagogas. Šiame teatre nėra pasyvių žiūrovų, visi dalyvaujantys gali vaidinti ir pakeisti modeliuojamą situaciją gera linkme. Situacijos kas kartą keičiasi: tėvų ir veikų nesutarimai, patyčios mokykloje, narkotikai ir t.t. Patys moksleiviai gali įsijausti į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų kailį, o paskui papasakoti, kaip jautėsi, ką darytų, jei situacija būtų reali.
Pasiryžę keisti(s)
Jonavos moksleiviai ne tik kalbasi. Jie griebiasi visuomenei naudingų darbų. Pavyzdžiui, Barupės pagrindinės mokyklos dalyviai suorganizavo aplinkos tvarkymo akciją. O dabar identifikuoja jų aplinkoje esančias problemas. Paskui, organizuodami įvairias akcijas, bandys atkreipti bendruomenės dėmesį ir jas išspręsti.
Švietėjai priėmė iššūkį
„Mokyti savo bendraamžius – neįmanoma“, – turbūt tokia pirmoji mintis galėjo šauti ne vienam jaunimo lyderiui. Tačiau po surengtų vienos dienos, o paskui ir trijų dienų išvažiuojamųjų mokymų, visi kaip susitarę kartojo „mes galim!”. Jonavos Senamiesčio gimnazijos dešimtokė Polina pasakojo, kad užsiėmimų metu su bendraamžiais diskutavo patyčių dėl išvaizdos, socialinės padėties, geresnių mokymosi rezultatų temomis. „Minėdami tarptautinę tolerancijos dieną bendromis jėgomis statėme tolerancijos tiltą. Taip išmokome dirbti kartu, komandoje“, – pasakojo bendraamžių švietėja.
Barupės pagrindinės mokyklos jaunimo lyderė Monika Margytė sakė, jog jai patinka dirbti su bendraamžiais. „Patinka dėstyti medžiagą, matyti, kad kiti supranta ir nori įsitraukti į veiklas. Daug diskutuojame apie patyčias, smurtą, narkotines medžiagas ir visų jų žalą. O tolerancijos dienos proga lankstėme mažus laivelius, ant kurių buvo surašytos moksleivių mintys. Paskui juos sujungėme į didelį tolerancijos laivą“, – kalbėjo devintokė, kuri užsiėmimus veda 7 – 9 klasių moksleiviams.
Mokytojai pasiryžę padėti
Nors pedagogams iš projekto lėšų už vedamus forumo teatro užsiėmimus nėra mokama, mokytojai entuziastingai prisideda prie projekto. Daiva Makutienė, Barupės pagrindinės mokyklos muzikos bei dailės mokytoja, sako pastebėjusi, jog vaikai keičiasi. „Kinta jų mąstymas. Nors projektas tik prasidėjęs, tačiau pastebėjau, kad moksleiviai jau nebepraeina pro šalį, jei pamato bendraamžį netinkamai elgiantis – bando jam paaiškinti, jog taip nederėtų. O grįžę namo, bando mokyti savo tėvus, brolius ir seseris“, – entuziazmo neslėpė pedagogė.
D. Makutienė pasakojo, kad moksleiviai nekantriai laukia užsiėmimų, vis domisi, ką jų metu veiks. „Reikia mokėti „prieiti“ prie vaiko, pateikti jam informaciją. Dalyviai taip įsijautė į visuomeninę veiklą, kad dviejų užsiėmimų per savaitę nebeužtenka. Moksleiviai įsijungia į mokinių tarybos veiklą, ieško naujų galimybių.“