Straipsnis parašytas žurnalistės iš Baltarusijos, pabėgusios į Lietuvą. Jos įžvalgos nekoreguotos.
Po nesąžiningų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kai Aliaksandras Lukašenka paskelbė save prezidentu, šalyje prasidėjo masiniai protestai. Žmonės, kurie balsavo už opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskają, buvo nusivylę ir pikti. Jie nepatikėjo Lukašenkos „elegantiška pergale“. Bet Lukašenka žiauriai numalšino protestus. Baltarusiai liko sumušti policijos pareigūnų, daugelis jų atsidūrė kalėjimuose. Bijodami represijų, daugelis šeimų paliko Baltarusiją. Kaip vieną iš šalių išvykti baltarusiai pasirinko Lietuvą.
Šiandien Lietuvoje gyvena daugiau nei 41000 baltarusių, patvirtino Jolita Gestautaitė iš Migracijos departamento. Pasak LRT, tik per pirmą šių metų pusmetį, 10116 baltarusiai gavo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Daugelis jų turėjo išvykti iš Baltarusijos, nes nenorėjo atsidurti kalėjimuose tik dėl to, kad yra prieš Lukašenkos valdžią.
Kas vyksta su Baltarusija dabar? Kodėl žmonės palieka namus ir su kokiomis problemomis jie susiduria Lietuvoje?
Ką reiškia gyventi Baltarusijoje?
Remiantis Žmogaus teisių centru „Viasna“, 1329 žmonės Baltarusijoje buvo pripažinti politiniais kaliniais. Visi jie skirtingomis formomis protestavo prieš Lukašenkos valdymą. Pavyzdžiui, kažkas komentavo apie Lukašenką ir policijos pareigūnus socialinėje medijoje. Kažkas, kaip sako iškeltos bylos, įžeidė Lukašenką. Daugiau nei 450 žmonių buvo suimti už rimtų civilinio kodekso pažeidimų organizavimą ir koordinavimą (tai reiškia dalyvavimą protesto akcijose). Tai dažniausiai naudojamas nusikaltimo straipsnis Baltarusijoje.
“Volha Zalatar yra penkių vaikų motina. Ji katalikė ir kalba baltarusiškai. 2020 metais Volha tapo rinkimų stebėtoja. Po Lukašenkos netikros pergalės, Volha tęsė savo socialinę veiklą. Ji tapo savanore šalia laikino sulaikymo centro Minske, Akrestsinos gatvėje. Ji gelbėjo žmones įvairiais būdais, žemės ūkio mieste Ždanovičiuje, kuriame ir pati gyveno, organizavo bendrą arbatos gėrimą su vietos gyventojais. 2021 m. kovo 18 d. Volha Zalatar buvo sulaikyta. Apklausų metu Volha patyrė kankinimus tris kartus. Per pirmąsias kalinimo dienas, ikiteisminio sulaikymo centre ji patyrė daug sužeidimų. Policija ją apkaltino pagal 361-1 Nusikalstamojo kodekso straipsnį (ekstremizmo kurstymu ar dalyvavimu) ir pagal 342 straipsnį (visuomeninio įsakymo pažeidimo organizavimu arba aktyviu dalyvavimu pažeidžiant). Per savo gimtadienį, Volha buvo išvežta į Respublikinį mokslinį ir praktinį psichikos sveikatos centrą ir praleido ten dvi savaites. 2021 m. gruodžio 3 d. Volha buvo nuteista atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę” – pasakoja “Gyvosios bibliotekos” savanorė.
Praėjus dvejiems metams po Prezidento rinkimų, Lukašenka uždarė nevyriausybines organizacijas. Kaip jie sako, šios organizacijos ieško pagrindo protestams prisidengdami socialiniais judėjimais. „Turite suprasti, kad mes paprasčiausiai negalime pasielgti kitaip. Jų veikla aiški. Juos pasiekia užsienio finansavimas. Mes visi manome – tai demokratija, kalbėkime ir bendradarbiaukime. Ir pasiekime tinkamus rezultatus“, – komentavo Lukašenka 2021 metais. Šio komentaro rezultatas – likviduotos 857 nevyriausybinės organizacijos, kurios dirbo su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiomis aukomis, gelbėdavo benamius gyvūnus ir sunkiai sergančius vaikus.
Kaip pavyzdį pateikiame „Vitebsk DOBRIK“ instituciją, registruota tik 2021 metų kovą. Ji susijungusi su vienintele Baltarusijoje veikiančia benamių gyvūnų prieglauda. 2011 metais visuomenė kovojo už jos atidarymą. Ji buvo įkurta prisidedant miesto ir regiono administracijai. Prieglauda priklausė valstybei, su limituotu vietų skaičiumi, taigi jos vadovė Ala Prasolava nusprendė įregistruoti nevyriausybinę instituciją. Ši institucija tapo gyvūnų globos bendruomenės nare ir Ala Prasolava dalyvavo įvairiose konferencijose ir dirbo su kitais aktyvistais gerindama gyvūnų saugos įstatymus Baltarusijoje. Planuose buvo prieglaudoje atidaryt gyvūnų viešbutį, sukurti reklamines kampanijas ir projektus. Niekas neįspėjo Alos Prasolavos apie būsimą „Vitebsk DOBRIK“ likvidavimą 2021 metų rugpjūtį. Ji tai sužinojo iš kitų žmonių.
2022 metų vasario mėnesį Baltarusija pavirto šalimi, kurioje vaikai pasiruošė kovoti su priešais iš Europos. Kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lukašenka taip pat tapo agresoriumi, nes jis leido Rusijos kariuomenei atakuoti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Jis nepraleido progos pabrėžti, kad vakarų šalys ir Ukraina nori okupuoti Baltarusiją. Pavyzdžiui, birželio 17 d. diktatorius pasakė, kad Lenkija pasiruošusi įvesti savo pajėgas į Baltarusiją: „Todėl turiu laikyti savo pajėgas prie vakarinės ir rytinės šalies sienų. Turiu 10 būrių, išsirikiavusių palei sieną už pasieniečių, kad niekas neprasiveržtų į šalį. O tokių minčių buvo. Prieš tris dienas, gal daugiau, iš Ukrainos teritorijos buvo bandymų. Jie bandė smogti Baltarusijos daliniams, bet ačiū Dievui, „Pantsir“ priešlėktuvinės sistemos sugebėjo susekti raketas, kurias paleido Ukrainos karinės pajėgos,“ – kalbėjo Lukašenka liepos 2 d.
Dabar Baltarusijoje nuo pat vaikystės pradedama ruoštis karui su Europa ir Ukraina. Nuo šių mokslo metų, kiekvieną dieną mokykloje mokiniai turi klausytis himno. Kiekvienas pusmetis mokykloje pradedamas su vėliavos pakėlimo ceremonija. Šią vasarą buvo suorganizuotos 480 patriotinės sukarintos stovyklos. Vaikai buvo mokomi šaudyti, naudoti karinę ekipuotę, suteikti medicininę pagalbą ir užminuoti teritoriją. 10-oje ir 11-oje klasėje besimokantys vaikinai lanko karinės parengties pamokas, kur klausosi apie Vakarus, fašistus, kurie nori nuversti Lukašenką, ir Rusiją, kaip vienintelę Baltarusijos draugę.
Daugelis tėvų nenori, kad jų vaikai taptų Lukašenkos kareiviais ir dėl to vis daugiau baltarusių renkasi išvykti.
Lietuva baltarusiams: su kokiomis problemomis susiduriama
Pabėgėliai iš Baltarusijos atvyksta į Lietuvą keliais būdais: planuotai ir neplanuotai. Jeigu asmuo atvyksta planuotai, jis paprastai būna pasiruošęs: turi pinigų, dokumentus, vizą. Tokie pabėgėliai turi laiko susirasti gyvenamąją vietą ir mokyklą vaikams. Pirmiausiai vienas iš šeimos narių prašo prieglobsčio ir gauna leidimą gyventi, leidimą dirbti. Patys balstarusiai vertina, kad tai geriausias būdas siekiant įsitvirtinti naujoje šalyje. Pagal Lietuvos teisę, pirmą pusmetį prieglobsčio prašytojai neturi teisės dirbti. Tai tampa iššūkis daugeliui žmonių: ne visi turi nuotolinius darbus, kaip IT specialistai. Jie turi galvoti apie maistą ir drabužius bei pajamas, padengti nuomos kainą. “Kai kada Migracijos departamentas pasiima prieglobsčio prašytojų pasus, taigi jie negali net atsidaryti banko sąskaitos ar išsinuomoti būsto. Žinoma, galima rašyti oficialų prašymą Migracijos departamentui grąžinti dokumentą, bet jį atgauti galima tik penkioms dienoms”, pasakoja iš Baltarusijos atvykusi moteris.
Žmonės, kurie patenka į Lietuvą neplanuotai, labai rizikuoja. Šie asmenys palieka Baltarusiją be jokio pasiruošimo, staiga, kai juos aplanko KGB ar GUBOPiK (Generalinis direktoratas su kovos su organizuotu nusikalsatumumu ir korupcija). Baltarusiai palieka šalį per miškus, vandenis ar net oru. Niekas jų nesulaiko, nes aukštos tvoros su laidais ir smailumais. Kartais jie kerta sieną be dokumentų, nes jų dokumentai gali būti paimti Baltarusijos policijos ar KGB. Jeigu esi prieš Lukašenką, kirsti mišką ar vandenis yra vienintelė galimybė išvengti kalėjimo.
Štai keleto žmonių istorijos:
2021 metais Andrej Susha iš Minsko kirto sieną oru – motoriniu sklandytuvu. Jis skrido 60 km ir pasidavė Lietuvos policijai. Baltarusijoje jis dirbo defektorkopuotoju, bet po Prezidento rinkimų, prieš jį buvo pradėtos dvi kriminalinės bylos. Jis buvo nuteistas už valstybės tarnautojo įžeidimą ir už grąsinimus policijos pareigūnui. Lietuvoje Andrej buvo teisiamas už nelegalų Lietuvos sienos kirtimą, tačiau byla buvo nutraukta.
Uladzislau (vardas pakeistas) – jaunas Baltarusijos kareivis, atitarnavęs privalomąją karinę tarnybą. Bet po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Uladzislau sunerimo, kad jam taip pat reikės kirsti Ukrainos sieną ir kovoti prieš ukrainiečius. Be viso to, jis kentėjo vyresnių karininkų užgauliojimus ir neteisybę. Jis matė, kaip Rusijos kariuomenė okupavo Baltarusiją ir kaip Rusijos oro pajėgos perėmė Baltarusijos oro uostus. Pratybų netoli šalies sienos metu, Uladzislau nusprendė palikti Baltarusiją. Jis perlipo Lietuvos-Baltarusijos pasienio tvorą ir iš karto pasidavė Lietuvos policijai. Dabar jis gyvena “pabėgėlių stovykloje”.
Pabėgėliams Lietuva padeda. Suteikia medicininę pagalbą. Kiekvienas pabėgėlis gauna DIK kodą, su kuriuo gali eiti į polikliniką ar patetki į ligoninę. Deja, bet daugelis baltarusių susiduria su daug nesusipratimų. Daktarai ir slaugės nežino kaip elgtis su prieglobsčio prašytojais. Dažnai prašoma susimokėti už medicininę priežiūrą, nes jie neturi dokumentų, jie tik laukia pabėgėlio statuso.
Lietuvoje prieglobsčio prašytojai gyvena Pabradėje, Užsieniečių registracijos centre bei kitose Lietuvos vietose. Dažniausiai baltarusiai pabėgėliai renkasi hostelius ar butus, kur beveik nėra taisyklių. Jie prisibijo būti apvogti kitų migrantų – taip nutinka pakankamai dažnai, todėl su kitais migrantais jie nesijaučia saugiai, pasakoja “Gyvosios bibliotekos” savanorė.
Pagal Lietuvos teisę, žmonės gauna pabėgėlio statusą per pusmetį, bet šis terminas, po Rusijos invazijos į Ukrainą, užsitęsė. Maždaug 30 baltarusių, prašiusių prieglobsčio, turėjo laukti daugiau nei pusmetį ar net metus. Bet Migracijos departamentas, turint rimtų problemų, pavyzdžiui susirgus, visada padeda. Mažiausiai du baltarusiai pabėgėlio statusą gavo anksčiau nei numatyta. Vienas jų sirgo ŽIV, kitas – onkologine liga.
Daugelis organizacijų taip pat padeda baltarusiams laukimo periode. Kai kurios organizacijos buvo įkurtos pačių baltarusių, kurie atvyko į Lietuvą. Kai kurios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos taip pat padeda baltarusiams.
Kokios pagalbos gali sulaukti baltarusiai pabėgėliai?
Žmonėms, palikusiems namus, svarbiausia rasti finansinę pagalbą ir gauti informacijos. Organizacija „Dapamoga“ (lt. Pagalba) įkurta baltarusės Natalios Kolelgovos, kuri gyvena Lietuvoje jau daugelį metų. Organizacija padeda baltarusiams adaptuotis, apsigyventi, taip pat padeda maistu ir viskuo, ko prireikia pirmosiomis savaitėmis. „Dapamoga“ taip pat organizuoja nemokamus lietuvių kalbos kursus, grupines psichologines konsultacijas ir padeda siekti pabėgėlio statuso. Be viso to, „Dapamoga“ rengia solidarumo akcijas, skirtas Baltarusijos politiniams kaliniams.
„Mūsų namai“ (by. „Nash Dom“) – organizacija, įkurta baltarusės politikės Volha Karach. Po 2020 metų represijų, ši organizacija visiškai persikėlė į Lietuvą. Čia baltarusiai ir ukrainiečiai gali gauti pagalbą rūbais, namų apyvokos daiktais (kaip patalyne, baldais, indais). Taip pat organizacija bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuris suteikia maisto.
Baltarusiai, kuriems reikia medicininės pagalbos, gali kreiptis į Lietuvos Raudonąjį Kryžių. Ši organizacija padeda pateikti dokumentus sveikatos draudimui gauti ir kompensuoja išlaidas maistui, higienos prekėms ir drabužiams. Pabėgėliai taip pat gali gauti kompensaciją už gydymą. Po prieglobsčio gavimo, pabėgėliai gali dalyvauti valstybinės integracijos programoje.
„Caritas“ taip pat kompensuoja maisto išlaidas, higienos prekes, vaistus ir drabužius. Organizuoja lietuvių kalbos kursus ir psichologinę paramą (čia dirba rusakalbiai psichologai ir vykdo meno terapijas). Lankymasis pas psichologą ypatingai svarbus baltarusiams, iškentusiems represijas ar net kankinimus. „Caritas“ taip pat siūlo grupes vaikas, kurių tėvai negali susimokėti už mokamus užsiemimus.
Žmonės tampa pabėgėliais ne dėl noro gyventi kitoje šalyje. Daugeliui jų reikia apsaugos nuo Lukašenkos režimo, nes jie tiesiog bandė padaryti gyvenimą Baltarusijoje geresniu ir norėjo gyventi demokratinėje visuomenėje. Lukašenkai, bet koks pasikėsinimas į jo autoritetą yra nusikaltimas, nes jis manosi esąs, be jokių abejonių, geriausias vadovas visame pasaulyje. Todėl žmonės, kurie jo nepalaiko, gyvendami Baltarusijoje dabar labai rizikuoja.
Straipsnio autorė
“Gyvosios bibliotekos” savanorė Sviatlana Lipiec
Iš anglų kalbos vertė Alvita Butmanaitė
Straipsnis parengtas remiantis
- https://www.delfi.lt/ru/news/live/departament-migracii-v-nachale-2022-g-v-litve-prozhivalo-bolshe-100-000-inostrancev.d?id=90644181
- https://news.house/43487
- https://www.delfi.lt/ru/news/live/uletet-ot-lukashenko-belorus-sbezhal-ot-presledovaniya-v-litvu-na-motoparaplane.d?id=87963959
- https://www.belta.by/society/view/v-belarusi-v-letnij-period-organizovali-480-voenno-patrioticheskih-lagerej-520967-2022/
- https://news.zerkalo.io/life/15501.html
- https://www.belta.by/president/view/lukashenko-tri-dnja-nazad-ukraina-pytalas-atakovat-belarus-no-my-sumeli-perehvatit-vse-rakety-511488-2022/
- https://www.belta.by/president/view/lukashenko-o-vidah-polshi-na-zapadnuju-ukrainu-508559-2022/
- https://news.zerkalo.io/economics/290.html
- https://www.caritas.lt/
- https://redcross.lt/
- https://nash-dom.info/
- https://dapamoga.lt/
- https://nash-dom.info/94229
- https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1740620/sesi-menesiai-10-tukst-baltarusiu-begantieji-nuo-rezimo-prieglobsti-randa-lietuvoje-cichanouskaja-pazada-to-niekada-nepamirsti
Straipsnis parašytas žurnalistės iš Baltarusijos, pabėgusios į Lietuvą. Jos įžvalgos nekoreguotos.