Atėjo laikas romų integracijai

Kovo 21-ąją visame pasaulyje buvo minima Tarptautinė etninės ir rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Europoje Kovo 17-25 dienomis skelbiama veiksmų savaitė prieš rasizmą.  Šių metų šūkis – „Rasizmas negali būti nei toleruojamas, nei ignoruojamas – duokime jam atkirtį susivieniję!“. Baigiantis šiai savaitei kalbame apie romų integraciją.

Lietuvoje veikiančios aštuonios romų ir su romais dirbančios organizacijos (Romų visuomenės centras, Lietuvos romų bendrija „Čigonų laužas“, Romų integracijos namai, Lietuvos sakaliukų sąjunga, Lietuvos vaikų fondas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Socialinio įdarbinimo agentūra „SOPA“) jau susivienijo reaguodamos į rasizmą prieš romus.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė daugybė neigiamos informacijos apie romus Lietuvoje: pogromus primentys romų persekiojimai Švenčionėliuose, namų griovimai Vilniaus Kirtimų gyvenvietėje, iškreiptos istorijos apie romų neva nepriimamus socialinio būsto pasiūlymus bei kalbos apie tai, kad iki 2014 metų pabaigos apskritai nebeliks romų gyvenvietės Vilniaus Kirtimų rajone.

Skelbiama daugybė planų naudojant neigiamą retoriką – iškeldinti, kovoti ir panašiai, tačiau niekur nekalbama apie tai, kas bus po to. Niekur neminimi romai, kurie dirba ir moka mokesčius, kurie nori gyventi kitaip. Nediskutuojama apie romų vaikų pastangas išsilaikyti pakankamai nedraugiškoje mokyklos aplinkoje bei suaugusiųjų norą įsidarbinti ir dėl to patiriamas patyčias. Neeskaluojama, kodėl romų vaikai automatiškai negauna pilietybės, o dalis suaugusiųjų turi tik nuolatinius leidimus gyventi šalyje, o ne pilnateisę Lietuvos pilietybę.

Organizacijos nusprendė veikti kartu ir prisidėti nacionaliniu lygiu  įvardijant priežastis ir sprendžiant romų atskirties problemas. Jos kartu parengė ir pateikė Vyriausybei bei Seimui išsamų romų situacijos Lietuvoje vertinimą bei pastabas, kaip reikėtų strategiškai spręsti įvairias problemas. Taigi, dabar valdžios institucijos turi puikią progą susivienyti ne tik tarpusavyje, bet ir bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tik taip bus galima įveikti dešimtmečius trunkančią romų atskirtį, ypač – būsto, švietimo, darbo ir sveikatos srityse. Romų atskirtis – ne vien ilgalaikio romų bendruomenės ignoravimo, nepripažinimo mūsų visuomenės dalimi, bet ir su atskirtimi susijusių socialinių problemų ignoravimo nacionaliniu lygiu pasekmė.

Etninių tyrimų centro duomenimis, romai lieka viena iš labiausiai nemėgstamų visuomenės grupių Lietuvoje. Pastebima, kad neigiamos nuostatos pastaraisiais metais stiprėja. Tai itin nepopuliari grupė, kuria itin dažnai naudojasi įvairūs politikai ir partijos, siekiančios padidinti savo reitingus ir demonstruojančios parodomąjį problemų sprendimą. Tačiau šios bendruomenės, kaip ir kitų pažeidžiamų grupių, socialinių klausimų nagrinėjimas ir vykdymas yra valstybės pareiga, o ne pasirinkimo reikalas.Organizacijos vertina šiuometinę Kultūros ministerijos iniciatyvą parengti Nacionalinę romų integracijos strategiją. Šį dokumentą Kultūros ministerija ėmėsi rengti dar 2010 m., deja rengimas užtruko dvejus metus. Šiuo laikotarpiu romų integracija nebuvo kryptingai vykdoma.

Organizacijos reaguodamos į Kultūros ministerijos parengtą „Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012 – 2014 metų veiklos planą“, pateikė konrečius pasiūlymus. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad šis veiklos planas neatitinka Europos Komisijos komunikato ,,Dėl Europos Sąjungos romų nacionalinių strategijų plano iki 2020 metų“ nuostatų, reikalavimų jo struktūrai, tikslams, finansavimui, stebėsenai, koordinavimui. Pastarajame Europos Komisijos komunikate išskiriamos keturios prioritetinės sritys, kuriose turi būti vykdoma romų integracija ir kuriose romų bendruomenė patiria didžiausią diskriminaciją: 1. Būstas;  2. Švietimas; 3. Įdarbinimas ir ekonominis aktyvumas; 4. Sveikatos apsauga. Deja būsto ir sveikatos klausimai šiame veiklos plane beveik nėra minimi. Trūksta dėmesio ir esminiams iššūkiams, su kuriais susiduria romai švietimo bei įdarbinimo srityse.

Vyriausybės prašoma nustatyti strateginius tikslus, užtikrinti stiprų bendradarbiavimą tarp institucijų. Taip pat siekiama pabrėžti šios strategijos svarbą tvirtinant ją LR Vyriausybės lygiu, o ne atskiro ministro įsakymu. Europos Komisija pabrėžia, kad romų integracija gali būti efektyvi tik tuo atveju, jeigu bus užtikrinamas stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, efektyvus veiklų koordinavimas ir paskirstymas. O svarbiausia – romų integracijai bus skiriamas pakankamas dėmesys.

Organizacijos kritikuoja šio plano trūkumus, tačiau palaiko LR Kultūros ministeriją, kad ji toliau įgyvendintų priemones, kurios susijusios su kultūros sritimi – su romų tautinės mažumos kultūros puoselėjimu ir integracijos skatinimu. Tačiau siekiant  užtikrinti efektyvų strategijos veiksmų koordinavimą, taip pat būtina sukurti tarpžinybinį koordinavimo mechanizmą. Šiame mechanizme turėtų būti aiškiai nurodyta, už kokias prioritetines sritis atsakingos konkrečios ministerijos. Strategija turi būti vykdoma ir vertikaliai – įtraukiant vietinius, regioninius bei nacionalinį lygmenis. 

Europos Komisija numato, kad romų integracijos strategija turi būti įgyvendinama nacionaliniu mastu,  tačiau ministerijos parengtame veiklos plane skiriamas dėmesys vien Vilniaus Kirtimų gyvenvietėje gyvenantiems romams. Organizacijos taip pat išreiškė susirūpinimą, kad  už daugumą  realią ir efektyvią romų integraciją lemiančių sprendimų praktikoje yra atsakingos savivaldybės (pavyzdžiui – socialinio būsto klausimai, parama mokykloms, socialinė parama šeimoms, visuomenės sveikatos programos ir pan).  Tačiau savivaldybės, kuriose gyvena romų bendruomenės, nėra įtrauktos į šį planą.

Taigi Vyriausybė, LR Kultūros ministerija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, LR Sveikatos Apsaugos ministerija, LR Vidaus reikalų, LR Teisingumo, LR Užsienio reikalų bei  atitinkamų sričių LR Seimo komitetai yra kviečiami parengti romų integracijos strategiją, kuri atitiktų Europos Komisijos komunikato nuostatas, būtų sistemiška ir įtrauktų romų bendruomenę.

Taip pat organizacijos kvietė ir kviečia vienytis, kad strategija būtų rengiama dalyvaujant romų bendruomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms, remiantis mokslininkų tyrimais ir pasiūlymais. Pastabas teikiančios organizacijos pasiruošusios bendradarbiauti ir sukonkretinti pastabas susitikimo metu, o taip pat dalyvauti siekiant strateginių tikslų.

Norintys, susipažinti su parengta strategija, spauskite čia.

 
Detalesnės informacijos teirautis:

Linos Vosyliūtės, Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektų koordinatorės: mob. nr.  +37069998676; el. paštu: lina@zmogui.lt