Mažos Lietuvos istorija prancūzo paauglio kolekcijoje

Kalbėdami apie 1990 metus, Lietuvos didžiųjų permainų metus, mes pasakojame savo istoriją, kaip ir ką mes – lietuviai,  iškovojome prieš ir po Kovo 11-osios akto pasirašymo. Esame  susipažinę su šia jaunos Lietuvos istorijos dalimi ir vis dar ją tyrinėjame. Tačiau daug rečiau pagalvojame, kaip kita Europos dalis matė ir reagavo į Lietuvoje vykstančius 1990 metų įvykius. Remdamiesi Lietuvos valstybės naujojo archyvo saugomame archyviniame Kazimiero Motiekos fonde rastu laišku, turime unikalią galimybę pažvelgti į Lietuvos pasipriešinimą Sovietų Sąjungai jauno prancūzo akimis.

Penkiolikmečio prancūzo laiškas signatarui Kazimierui Motiekai

Jaunojo prancūzo Yann Cruiziat laiškas, adresuotas Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarui, teisininkui Kazimierui Motiekai, Lietuvos valstybės naujojo archyvo  tuometinės darbuotojos Alvitos Butmanaitės dėmesį patraukė visiškai atsitiktinai. Archyvarė atrinkinėjo eksponatus naujai stacionariai parodai apie Kazimierą Motieką (2019 m. Kazimieras Motieka minėjo gražų 90-ies metų jubiliejų). Peržiūrint saugomą Kazimierui Motiekai adresuotą korespondenciją, tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatui adresuotų laiškų, buvo rastas prancūzų kalba rašytas laiškas, kuris išsiskyrė juodu rašalu, ranka parašytu tekstu.

Kaip vėliau išvertus laišką paaiškėjo, jis buvo parašytas penkiolikmečio jaunuolio iš Liono – Yann Cruiziat.

Y. Cruiziat laiške rašė, kad kolekcionuoja svarbių istorinių figūrų autografus ir savo kolekcijoje turi tokių asmenybių, kaip Liudviko XV, Liudviko XVIII, Karolio X autografus. Prancūzas laiške teiraujasi K. Motiekos, ar jis sutiktų atsiųsti savo autografą kolekcijos papildymui. Laiško apačioje Y. Cruiziat rašo „P. S. Aš palaikau jūsų veiksmus ir linkiu jums sėkmės: Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva“. Įsižiūrėję į laišką galite pastebėti, kad žodis „Nepriklausoma“ yra pabrauktas.

 

1990 m. Lietuva – jaunojo prancūzo įkvėpimo šaltinis

Archyvarė surado laiško autorių – prancūzą Yann Cruiziat ir paprašė jo pakomentuoti šio laiško atsiradimo istoriją ir jo pačio potyrius, kurie paskatino parašyti vienam iš svarbiausių Lietuvos politinių veikėjų, atnešusių Lietuvai nepriklausomybę – Kazimierui Motiekai.

Cruiziat prisipažino, kad nuo labai jauno amžiaus domisi istorija ir dėl savo polinkio jai, pradėjo rinkti svarbių istorinių figūrų autografus. Paprašius papasakoti apie šio konkretaus laiško atsiradimą, Y. Cruiziat šio laiško istoriją pradėjo pasakoti būtent nuo autografų kolekcijos. Jis užsiminė, kad žavėdamasis istorija, nusprendė rinkti įvairių istorinių asmenybių parašus. Pirmiausia, Y. Cruiziat savo autografų kolekciją pradėjo nuo praėjusių amžių istorinių asmenybių autografų rinkimo. Vėliau nutaręs savo kolekciją plėsti, prašydavo autografų iš naujųjų laikų politinių veikėjų. Išaiškėjo, kad panašius laiškus, koks buvo rastas signataro K. Motiekos archyviniame fonde, prancūzas dar paauglystėje yra išsiuntęs ne vienam garsiam politikui Prancūzijoje ar už jos ribų. „Ir buvau maloniai nustebintas, kai daugybė žinomų Prancūzijos politikų, vyrų ir moterų, teigiamai atsakydavo į mano laiškius – atsiųsdavo man savo autografus“, – sako Y. Cruiziat.

1989-1990 metais atėjus didiesiems Europos geopolitiniams ir geografiniams pasikeitimams, Y. Cruiziat būdamas jaunesniųjų klasių gimnazistu, maždaug 15-16 metų, kasdien spaudoje sekė informaciją apie tokius istorinius įvykius Rytų Europoje, kaip Berlyno sienos ir SSRS griuvimas. Pirmieji buvusių sovietinių respublikų, tarp kurių buvo ir Lietuva, paskelbimai apie išstojimą iš SSRS jaunuolį ypatingai domino. Susidomėjęs mūsų šalies padėtimi ir susižavėjęs jos veržlumu, Y. Cruiziat pradėjo rašyti Lietuvos vadovams, paskelbusiems nepriklausomybę ir taip patekusiems į istoriją. Savo laiškuose jis prašydavo jų autografų lygiai taip pat, kaip tai darydavo Prancūzijoje. Kaip sako pats istorijos entuziastas Y. Cruiziat – Lietuvos žmonės įkvėpė jį palaikyti laisvės judėjimą. Iš to jausmo ir kilo noras parašyti į Lietuvą. Šiuos jo žodžius patvirtina ir signatarui K. Motiekai adresuoto laiško tekstas, kurio pabaigoje galima pamatyti visai kita rašymo priemone prirašytą sakinį – „P. S. Je soutiens votre action et je vous souhaite bonne chance: Vive la Lituanie independante (liet. P. S. Aš palaikau Jūsų veiksmus ir linkiu Jums sėkmės. Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva). Tokius pat laiškus, kaip šis, jis yra išsiuntęs ir kitiems to meto valdžioje buvusiems Lietuvos politikams – Kazimierai Danutei Prunskienei, Stasiui Lozoraičiui, Gediminui Vagnoriui, Vytautui Landsbergiui, šiek tiek vėliau ir Algirdui Saudargui. Y. Cruiziat džiaugiasi, kad nepaisant blokados ir Sovietų Sąjungos intervencijos, jis gavo atsakymus į savo laiškus. Jam atrašė K. D. Prunskienė, G. Vagnorius ir Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Jis atsiuntė atvirutę, papuoštą Vyčiu, o atvirutės viduje ranka išraitytas prof. V. Landsbergio parašas. Šią atvirutę prancūzas saugo iki šiol ir paprašytas mielai sutiko pasidalinti jos nuotrauka. Y. Cruiziat prisimena, kad šis V. Landsbergio atsakomasis laiškas pasiekė Prancūziją tik po kelių mėnesių. „Aš manau, kad šis vėlavimas įvyko dėl blokados“ – svarsto Y. Cruiziat. Jis supranta, kad laiškai iš Lietuvos jį pasiekė ekonominės blokados laikais – „Visa tai man leido suprasti su kokiais sunkumais tada susidūrė Lietuva, kovodama dėl savo Nepriklausomybės“. Laiškų autorius taip pat pasakoja, kad už gautus atsakymus ir jam skirtą laiką buvo nuoširdžiai dėkingas ir toks trumpas susirašinėjimas su Lietuvai svarbiais žmonėmis jaunuolį, gyvenantį Prancūzijoje, dar labiau priartino prie didžiųjų Lietuvos ir visos Europos permainų. „Galiu tik padėkoti Lietuvos pašto tarnyboms, kurios pristatydavo mano laiškus, nepaisant įtempto laikotarpio, mano lietuvių kalbos nemokėjimo ir netiksliai nurodytų adresų“, – praėjus 30 metų nuo įvykusių susirašinėjimų su Lietuvos politikais, prisiminimais dalinasi Y. Cruiziat.

Šiuo metu Yann Cruiziat yra istorijos mokytojas ir dirba už edukaciją atsakingoje Liono metropolio archyvų tarnyboje.

Straipsnį parengė 

Visi skirtingi visi lygūs savanorė

Alvita Butmanaitė