Tarptautinis projektas „Auginam kultūrines kompetencijas“ įvyko

Kaip kitų rasių atstovai jaučiasi Lietuvoje ar Lenkijoje? Kodėl, vadindami mums svetimus kraštus egzotiškais, rodome viršenybę iš ten atvykstančių asmenų atžvilgiu? Kas sunkiausia jaunam žmogui, norint įsitvirtinti užsienio darbo rinkoje? Kaip Lenkijoje (ir ne tik) iškilo transporto atskirties problema? Kodėl riedlenčių sportas gali padėti mažinti diskriminaciją?

Šiuos ir kitus klausimus beveik du mėnesius narpliojo jaunuoliai iš Lenkijos ir Lietuvos, dalyvavę projekte „ Auginam kultūrines kompetencijas“ (anlg. „Growing cultural competencies“). Projektas finansuojamas iš Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. Kiekvieną rugsėjo bei spalio antradienio (o kartais ir ketvirtadienio) vakarą su partneriais iš Lenkijos Futurum – Coordination of EU Projects įsitaisydavome prie kompiuterių bei panirdavome į nuotolinių diskusijų šurmulį. Nors tenka pripažinti, jog nuotolinės diskusijos kartais tampa iššūkiu siekiant geriau pažinti vieniems kitus bei užmegzti artimesnį ryšį, kartu tai ir puiki proga prie renginių prisijungti dienos bėgyje, pamirštant keliavimo keliamus rūpesčius (juk į nuotolinę diskusiją gali prisijungti iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje veikia internetas!). Tai buvo privalumas ir kviečiant diskusijų pašnekovus prisijungti prie projekto – vienoje diskusijoje netgi svečiavosi lietuvė, gyvenanti Nyderlanduose.

Svarbu paminėti, jog projekto rėmuose kultūrą interpretavome gan plačiai. Projekto tikslas, visų pirma, buvo ugdyti jaunų žmonių, bendruomeniškumą, toleranciją bei kultūrines kompetencijas – kitaip tariant plėsti jaunuolių akiratį. Būtent tai ir siekėme įgyvendinti, supažindindami projekto dalyvius ne tik su įvairiomis, mums mažiau pažiniomis kultūromis (pašnekovai iš Šri Lankos, Indijos, Prancūzijos) ar subkultūromis (riedlenčių kultūra), tačiau ir pristatydami įvairius iššūkius su kuriais susiduria jaunimas Lietuvoje bei Lenkijoje. Tokiu būdu siekėme didesnio tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei kultūrinių kompetencijų ugdymo. Iš viso projekto metu klausėmės net vienuolikos skirtingų sričių ekspertų bei socialiai pažeidžiamų grupių atstovų, kurie dalijosi patirtimi bei atsakinėjo į jaunuoliams rūpimus klausimus. Džiaugiamės, jog diskusijose dalyvavo ne tik Lenkijos bei Lietuvos piliečiai, tačiau ir imigrantai, pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai, tautinių mažumų atstovai. Toks tarpkultūrinis dalyvių įsitraukimas ne tik praplėtė lietuvių bei lenkų akiratį, tačiau ir didino imigrantų integraciją į bendruomenę.

Projekto metu buvo sukurti aštuoni video filmukai, susiję su kultūromis ar problemomis, kurias aptarėme kassavaitinių susitikimų metu. Filmukais dalijomės ne tik socialiniuose tinkluose – jie pasitarnavo ir kaip ugdomoji priemonė diskusijų metu.

Galiausiai, projektui einant į pabaigą, lankėmės Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete, kur su programos Gyvoji biblioteka savanoriais bei projekto koordinatoriais studentams surengėme ugdomąjį užsiėmimą apie toleranciją ir kitų žmonių priėmimą bei pristatėme įvykdytą projektą.

Džiaugiamės užsimezgusia draugyste su partneriais iš Lenkijos, dirbančiais su jaunimu bei tikimės, kad projekte įgytos dalyvių patirtys inicijuos tolerancijos pokyčius bendruomenėse.

Projektas finansuojamas Jaunimo reikalų departamento, prie SADM.