Klaipėdos apskrities moksleiviai dalinosi metų pozityvia veikla

Nuo rugsėjo mėnesio tautinio ir pilietinio ugdymo projekte „Piliečio žadintuvas“ dalyvavę Klaipėdos, Juodkrantės, Nidos, Palangos ir Lapių moksleiviai gegužės 11 dieną susirinko į gerosios patirties konferenciją. Į Klaipėdos turizmo mokyklą suvažiavo vienuolikos mokyklų atstovai.

Projekto organizatoriai – Menų ir mokymo namai (MMN) bei Nacionalinis socialinės integracijos institutas (NSII) keliavo po Lietuvą su „žadintuvais“ – pilietiškumą ugdančiais metodais. 146 mokyklų bendruomenes organizatoriai pasitiko šūkiu „POZITYVAS. Aktyvus jaunimas nesnaudžia!”. „Žadintuvai“ pakėlė iš snaudulio daugiau nei 2500 moksleivių, kvietė tapti pilietiškus ir pradėti kurti tokią aplinką, apie kurią jie svajoja.

MMN direktorė Rimanta Vaičekonytė džiaugėsi matydama tiek daug aktyvaus jaunimo vienoje vietoje: „Jūs ir dar daugiau nei 2000 jūsų bendraamžių ir mokytojų įrodėte, jog susitelkimas vienoje vietoje gali stipriai prisidėti prie gražesnės ir geresnės Lietuvos ateities kūrimo.“

NSII programų vadovė Gintarė Gedrimaitė dėkojo susirinkusiems moksleiviams ir pedagogams už ryžtą, aktyvumą ir nevaržomą jaunatvišką maksimalizmą, kuriuo dalyviai bandė užkrėsti ir savo bendruomenes.

Po oficialių sveikinimų moksleiviai patys lipo ant scenos ir pristatinėjo savo veiklas, per mokslo metus nuveiktus darbus: pilietines akcijas prieš patyčias, rasizmą, ksenofobiją, vienišų vyresnių žmonių lankymą, renginių mokyklose organizavimą.

Šiame video galite pamatyti Klaipėdos dvasinės pagalbos jaunimui centro gerąją patirtį:

\"\"Atskiroje patalpoje mokyklų komandos surengė gerųjų patirčių mugę su stendais, kuriuose atsispindėjo jų įgytos žinios ir nuveikti darbai. Renginys pabaigtas netradiciškai – moksleiviai sudėliojo gyvą skulptūrą – Lietuvos vėliavos spalvų saulę.

 

 

 

Visus metus vykdė visuomenei aktualią veiklą

\"\"Viena iš projekto organizatorių Neringa Jurčiukonytė teigė, jog vykdytos veiklos aktualios visiems: „Visuomenėje gausu mitų, kad patys žmonės negali įsitraukti į jiems rūpimų problemų sprendimus. Taip pat – nėra įsiklausoma į jaunimo poreikius, jų pasiūlymus. Projektas „Piliečio žadintuvas“ įgalino jaunimą spręsti jiems svarbias problemas. Moksleiviai aktyviai įsitraukė į diskusijas apie patyčias, žalingus įpročius, jaunimo santykius su vyresnių kartų žmonėmis, aktualias visuomenei problemas. Per devynis mėnesius trukusį projektą keitėsi dalyvių vertybės. Būti pilietišku, tai nereiškia atlikti darbus priverstinai. Būti piliečiu yra madinga! Pilietiškumas – gyvenimo būdas, įsiklausymas į bendruomenės poreikius“,  – apibendrindama mokslo metų veiklas sakė NSII direktorė. 

Diskusijų epicentre – kasdienės problemos

Projekto metu moksleiviai susitikdavo du kartus per savaitę. Viena valanda būdavo skirta bendraamžių švietimo metodui. Jo metu jaunimo lyderiai vesdavo užsiėmimus savo bendraamžiams, kurių metu moksleiviai patys bandė ieškoti priežastinių ryšių esamoms problemoms ir jų sprendimo būdams. Moksleiviai kas mėnesį atlikdavo po visuomenei naudingą darbą. Pavyzdžiui, surengdavo bendrus renginius su vienišais pagyvenusiais žmonėmis ar vaikų globos namų auklėtiniais, tvarkydavo apleistus kapus. Anot paties jaunimo, bendra veikla mažino socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl amžiaus, socialinės ar ekonominės padėties. Palangos Senosios gimnazijos jaunimo lyderė Živilė Karevaitė teigė, jog moksleiviams buvo įdomiausius temos, apie kurias kyla daug diskusijų viešojoje erdvėje:

„Supratome patyčių priežastis, daugiau sužinojome apie lytinį švietimą, homoseksualumą. Kaip bendraamžių švietėja aš įgijau laiko planavimo kompetenciją, kuri, manau, man labai pasitarnaus ateityje.“

Antra valanda būdavo skirta pasaulyje pripažintam Forumo teatro metodui, kurį vesdavo 171 pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas. Prieš 14 metų Menų ir mokymo namų direktorės R. Vaičekonytės į Lietuvą „atvežtas“ neformalaus ugdymo metodas padėjo moksleiviams tiesiogiai pajusti ir išgyventi įvairias situacijas, mokytis bendravimo meno. „Kartų konfliktai, socialinė atskirtis ir dėl to mokyklose kylančios patyčios, smurtas – tai tik keletas iš daugelio temų, nagrinėtų projekto metu. Forumo teatras skiriasi nuo mums įprastų savo interaktyvumu. Į jį tiesiogiai gali įsitraukti ir vaidinantieji, ir žiūrovai. Moksleiviai įsijausdavo į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų vaidmenis, o žiūrovai galėdavo bet kurio metu stabdyti situaciją, diskutuoti, siūlyti problemos sprendimo variantus ir vaidinimą pasukti teigiama linkme. Toks neformalus ugdymo būdas leidžia moksleiviams scenoje išgyventus, išsiaiškintus dalykus pritaikyti kasdieniame gyvenime“,  – apie kiekvienos savaitės užsiėmimus pasakojo R. Vaičekonytė ir pridūrė, jog šioje vietoje kvalifikuotas specialistas yra labai svarbus asmuo, kuris teisinga linkme koordinuoja užsiėmimų struktūrą, padeda vaikams sukurti vaidybines situacijas, jų tema moderuoja diskusiją, sudeda svarbiausius temos akcentus.

Anot Klaipėdos Dvasinės  pagalbos jaunimui centro specialistės Lijanos Juodžbalytės-Stungevičienės, Forumo teatras – puikus metodas: „Tai – labai veiksmingas būdas susikalbėti su paaugliais, išgirsti nuomonę, juos suprasti.

Veiklos vykdomos įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse\”), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

 

 

\"\"