Jaunieji kauniečiai pradėjo aktyvią kampaniją prieš patyčias, nepakantą ir smurtą. Trylika miesto mokyklų įsitraukė į respublikinį projektą „Piliečio žadintuvas“. Iniciatyvos metu jaunimas pats bando spręsti iškylančias problemas, vykdydami visuomenei naudingus darbus. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bendram tikslui apjungiantis daugiau nei 2000 moksleivių. Jiems talkina iniciatyviausi šalies mokytojai.
Unikalūs metodai
Kiekvienoje mokykloje, susibūrę į komandas, moksleiviai susitinka du kartus per savaitę. Vieną iš užsiėmimų veda jaunimo lyderis. Bendraamžių švietimas – unikalus neformalaus ugdymo metodas, kurio metu jaunuoliai diskutuoja patyčių, smurto, diskriminacijos, integracijos temomis. Taip pat organizuoja įvairias simuliacijas, bandydami išsiaiškinti, kaip „veikia“ visuomenė.
Antrojo užsiėmimo metu moksleiviai vaidina forumo teatrą, kurį koordinuoja pedagogas. Šiame teatre nėra pasyvių žiūrovų, visi dalyvaujantys gali vaidinti ir pakeisti modeliuojamą situaciją gera linkme. Situacijos kas kartą keičiasi: tėvų ir veikų nesutarimai, patyčios mokykloje, narkotikai ir t.t. Patys moksleiviai gali įsijausti į skriaudėjų ir skriaudžiamųjų kailį, o paskui papasakoti, kaip jautėsi, ką darytų, jei situacija būtų reali.
Pasiryžę keisti(s)
Kauno moksleiviai ne tik kalbasi. Jie griebiasi visuomenei naudingų darbų. Pavyzdžiui, „Jaunųjų turistų centro“ komanda keliavo į Eigulių kapines. Bendraamžių švietėjas Rokas Šaliamoras pasakojo, jog moksleiviai tvarkė apleistus kapus, ant jų degė žvakeles. Anot devintoko, toks darbas dar labiau sustiprino komandą ir paskatino veikti toliau.
„Mokyti savo bendraamžius – neįmanoma“, – turbūt tokia pirmoji mintis galėjo šauti ne vienam jaunimo lyderiui. Tačiau po surengtų vienos dienos, o paskui ir trijų dienų išvažiuojamųjų mokymų, visi kaip susitarę kartojo „mes galim!”.
Jaunimo lyderė iš „Purienų“ vidurinės mokyklos Gabrielė Tepliakovaitė bendraamžių užsiėmimus veda vyresniems už save. „Aš esu aštuntokė, visi kiti devintokai ir dešimtokai. Tačiau man puikiai sekasi. Jau diskutavome žmogaus teisių ir socialinės atskirties temomis. O dabar ruošiamės apsilankyti vienuose Kauno vaikų globos namuose. Mes suprantame, kad vieta, kurioje gyvena vaikai neturi turėti įtakos jų galimybėms ateityje“, – pasakojo bendraamžių švietėja. Jaunuolė teigė besidžiaugianti dalyvaudama projekte: „Čia galiu tobulėti ne tik aš pati, bet ir stebėti, kaip atsiskleidžia kiti.“
Mokytojai pasiryžę padėti
Nors pedagogams iš projekto lėšų už vedamus forumo teatro užsiėmimus nėra mokama, mokytojai entuziastingai prisideda prie projekto. Kauno Milikonių vidurinės mokyklos pedagogė Birutė Ulanavičienė teigia, kad šis projektas aktyvina moksleivius. „Taip pat jie tampa draugiškesni. Ir ne tik su bendraamžiais, bet ir su mokytojais“, – pasakojo pedagogė, kuri stebėjo moksleivius diskutuojant apie vieni kitų vertybes ir socialinę atskirtį.
„Dabar vaikai kiek užsisklendę, pripratę laisvai bendrauti internete. Tikiuosi, kad šis projektas paskatins jaunuolius nebijoti viešumos, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir tapti tikrai pilietiškais visuomenės nariais“, – teigė B. Ulanavičienė.