Antrasis Julijos laiškas: Čiurlionio muzikos garsai Bogotoje

Nespėjome ir pastebėti, kaip praėjo jau pusė mėnesio nuo tada, kai mūsų savanorė Julija išvyko į Kolumbiją. Per šį laiką ji jau spėjo ne tik supažindinti Escuelas de Paz organizacijos darbuotojus su “Gyvosios bibliotekos” projektu, bet ir įgyvendino savo planus bendraudama su pradinių klasių moksleiviais. Dalinamės jau antruoju mūsų savanorės laišku, kurį ji mums atsiuntė iš Kolumbijos.

Įpusėjus mano savanorystės mėnesiui Escuelas de Paz organizacijoje, paruošus užsiėmimų programas vaikams ir paaugliams, pagaliau atėjo laikas įgyvendinti savo planus Institución Educativa Compartir mokykloje. Pirmieji užsiėmimai vyko su dviem pradinukų klasėmis. Tik įžengus teko susitaikyti, kad gavome kitą kabinetą, nei buvo numatyta, tačiau buvo įdomu kūrybiškai išspręsti mažesnės erdvės, techninius ir kitus netikėtai iškylančius klausimus. Moksleiviams sugužėjus į klasę, užplūdo mažas jaudulys, nes pirmą kartą stovėjau prieš 7 – 10 metų vaikų auditoriją, be jokios patirties. Tačiau matant didžiulį susidomėjimą ir gerą nuotaiką, labai greitai pasijutau kaip žuvis vandenyje.

\"\"

 

Su pirmąją grupe užsiėmimą pradėjome muzikiniu žaidimu: klausant skirtingų įvairių pasaulio šalių kūrinių, vaikai turėjo kartu su savo komanda atspėti, kokios šalies tradicinė muzika skamba. Po ganėtinai taiklių spėjimų pradėjome antrąją užsiėmimo dalį, kurios metu, padedant dalyviams, susipažinome su viena iškiliausių ir svarbiausių Lietuvos istorinių asmenybių – Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Kiekvienas gavo kortelę, kurioje buvo iliustruotas vienas faktas, susijęs su kūrėju. Keliaudami M. K. Čiurlionio gyvenimu ir išgirdę savo kortelėje paminėtus raktinius žodžius, vaikai turėjo priklijuoti ją atitinkamoje laiko juostos vietoje. Ir nors kompozitorius mirė jaunas, tačiau kartu pasidžiaugėm, kad jo vardas ir darbai garsina Lietuvą iki šiol.

\"\"

 

Tuomet panorau sužinoti, kas jų nuomone gali būti tikras šalies atstovas, kokias savybes turi turėti asmuo, kad būtų vertas būti savo šalies veidu. Sutikau su kiekvienu jų teiginiu, kad tas žmogus turi padėti kitiems be atlygio, nebijoti tiesos, būti atsakingas, geras ir labai nudžiugau, kad tai taip pat turi būti kompozitorius. Po to dalyviai pasiūlė meno, politikos, istorijos ir mokslo sričių Kolumbijos kandidatus, kuriuos jie pristatytų kitų šalių gyventojams. Šaunu, kad būdami tokie jauni jie įvardino kiekvienos srities iškiliausias asmenybes.

Su antrąja klase jaučiausi tvirčiau. Jie taip pat sužinojo apie M. K.Čiurlionį, jo biografiją ir iškiliausius kūrinius, vėliau persikėlėme į mokyklos kiemą, kur pasiskirstę į grupes moksleiviai bandė sukurti piešinius, panašius į M. K. Čiurlionio paveikslus. Tačiau tam jie naudojo įvairiausias priemones: pieštukus, siūlus, laikraščius, žurnalus ir panašiai. Atvirai pasakius, iš pradžių nerimavau, kad tokiomis priemonėmis vaikams bus sunku atkurti paveikslus, tačiau jiems tik pradėjus dirbti pamačiau, kad jie pranoko mano lūkesčius ir pasitelkdami savo išradingumą sukūrė įspūdingus darbus.

\"\"

 

Po užsiėmimų tikėjausi būti išsekusi, tačiau pati nustebau – jaučiausi pakylėta ir pilna naujų idėjų. Džiaugiausi, kad visų užsiėmimų metu man talkino Lynda Castillo (Escuelas de Paz jaunimo edukatorė ir praktikantė) bei Daniel Sanabria („Pokyčio daigų“ dalyvis), be jų pagalbos viskas būtų buvę daug sudėtingiau.

Šiuo metu ruošiuosi užsiėmimams su paaugliais Institución Educativa Compartir ir Institución Educativa Santa Ana mokyklose, tolerancijos, grupės identiteto, diskriminacijos, žiniasklaidos ir daugumos nuomonės kritiškumo temomis. Taip pat rengiu „Gyvosios bibliotekos“ mokymus Escuelas de Paz darbuotojams ir savanoriams, kurie ruošiasi įgyvendinti šį projektą savo šalyje. Savanorystės pabaigoje ruošiuosi pradėti savo asmeninį projektą, susijusį su Soachos jaunų kūrėjų ir aktyvių žmonių inovatyviomis, socialiai atsakingomis iniciatyvomis bei projektais, siekiantį kurti geresnę aplinką savo regione.

Savanorystės laikas bėga nenumaldomai greitai, tačiau labai produktyviai. Manau, kad Kolumbija yra tinkama šalis asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Čia dažnai susiduriu su netikėtais iššūkiais, apie kuriuos niekada neturėčiau jokio supratimo savanoriaudama Europoje, tad labai džiaugiuosi, kad esu čia ir kasdien augu ne tik kaip darbuotoja ar savanorė, bet ir kaip asmenybė.

 —

Daugiau informacijos apie tarptautinį projektą „Pokyčio daigai“ galite rasti čia:

 

\"\"

 

 

 

 

 

 

 

 

 

\"\"

 

 

 

 

Projektą „Pokyčio daigai“ Lietuvoje įgyvendina Nacionalinis socialinės integracijos institutas (www.zmogui.lt). Šis projektas yra dalinai finansuojamas Europos Komisijos. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.