Įžanginis integracijos kursas užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje

Pabaigėme 12 savaičių trukmės įžanginius integracinius mokymus turkų kalba, kuriuose dalyvavo 13 dalyvių iš Turkijos. Susitikdavome kartą per savaitę ir kalbėjome apie Lietuvą: kiekvieną kartą paliesdami vis kitą temą. Tai buvo tikrai įdomi patirtis, kai ne pirmus metus gyvendamas Lietuvoje, sužinai apie šią šalį. Koks bus šių susitikimų tikslas ir kuo jie prisidės prie dalyvių integracijos Lietuvoje? Sąžiningai – tai pirmas dalykas, apie kurį pagalvojau. Bet tada mes pradėjome pirmąsias pamokas, mokėmės, pažengėme į priekį ir supratome, kaip to reikia. Nes dažniausiai užsienio studentai, užsieniečiai ar pabėgėliai visada turi toje šalyje gyvenančių pažįstamų ir jie turi įvairios informacijos bei patirties apie tą šalį ir mielai ja dalijasi su draugais. Šis dalijimasis turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Šie žmonės atvykėliams perteikia savo nuomonę, galbūt neigiamą patirtį. Tačiau šio projekto dėka gavome tiesioginės, nešališkos informacijos apie šią šalį.

 

Pirma tema, apie kurią kalbėjome, buvo atsakymas į klausimą, kodel reikalinga integracija? Tiesa, kad imigracija egzistavo nuo neatmenamų laikų. Dalyviai, prisiglaudę šioje šalyje dėl įvairių priežasčių, tam tikrų problemų ir sunkumų pirmiausiai pripažino, kad jie pakeitė gyvenamąją vietą, kad jie turėjo su tuo susitaikyti ir įveikti kylančius psichologinius iššūkius. Sutarėme, kad \”reikia su tuo susitaikyti ir tada priprasti\”. Norint priprasti, aišku, reikia mokytis. Kalbos mokymasis, kultūros mokymasis, istorijos mokymasis, mokymosi įpročiai, atostogos, mokymasis kaip veikia įvairios sistemos… Visas šis žinojimas būtų palengvinęs dalyvių integracijos žingsnius.

 

Pirmą savaitę dalyviams uždaviau tokį klausimą: ko, jūsų nuomone, Lietuva tikisi iš jūsų integracijos procese? Taip, mes tikimės įvairių teisių, bet ko iš mūsų tikisi valstybė? Galbūt dauguma galvojo apie taisykles su daugybe sąlygų. Tačiau atsakymas buvo gana paprastas: kaip imigrantui svarbu kuo greičiau integruotis ir būti visaverte visuomenės dalimi, turėti darbą, kur gyventi, mokėti vietinę kalbą ir pan. Kitaip tariant, organizuoti ir gyventi savo gyvenimą pačiu gražiausiu ir patogiausiu būdu. Atsakymas nustebino, nes integracija buvo pats svarbiausias žingsnis mūsų gerovei.

 

Turkų kalboje yra toks posakis: \”Žmonės  bijo arba nemėgsta to, ko nepažįsta\”. Tai reiškia, kad žinant daugiau apie objektą, sumažėja atstumas iki jo. Mums buvo tikrai įdomu sužinoti apie Lietuvos istoriją, kultūrinę struktūrą, religijos istoriją ir dabartinę religinę struktūrą, šventes, tradicijas ypatingomis progomis, pavyzdžiui, vestuves, gimimus, laidotuves, geografines ypatybes ir politinę struktūrą. Einant Gedimino gatve mintyse sukasi karaliaus Gedimino vardo reikšmė ir pastangos Vilnių paversti europietišku miestu. Arba įsivaizduoji Vytauto Didžiojo karius Trakų tvirtovėje ir prisimeni, kaip jis XIV amžiaus pabaigoje Lietuvą pavertė didžiausia valstybe Europoje…

 

Arba Kaziuko mugė nebėra tik įdomi paroda, kurią galite aplankyti. Dabar žinai, kad ši mugė šalies praeityje gyvuoja daugelį metų, ir ką ši mugė simbolizuoja.

 

Norisi dalyvauti Užgavėnių šventėje, eiti į Rumšiškių muziejų po atviru dangumi, pamatyti Morę, stebėti, kaip linksmai kovoja Lašininis ir Kanapinis. Nes žiema tikrai šalta ir ilga…:)

 

Galiu pateikti dar daug pavyzdžių. Ar žinote, koks jausmas užsieniečiui, gyvenančiam šioje šalyje, visa tai žinoti ir prisiminti? Autobuse išgirsti pažįstamą stotelės pavadinimą, prisiminti istorinį herojų, pajusti tai einant ta gatve… Taip, aš pažįstu šią šalį, aš jau nebe užsienietis. Aš irgi čia gyvenu, priimu, mane priima… Atsikratyti vienatvės ar atskirties psichologijos. Didžiausia nauda, kurią mums padarė visa ši informacija.

 

Jei pereitume prie tolimesnių temų, sužinojome labai įvairios reikalingos informacijos apie švietimo sistemą, sveikatos sistemą, politinę struktūrą, taisykles, kurių reikia laikytis kasdieniame gyvenime, kelių eismo taisykles, socialines paslaugas, moterų teises, vaiko teises. Visa ši informacija padeda mums lengviau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Nes, pavyzdžiui, buvo tikrai naudinga sužinoti, kad daugelyje sričių yra internetinės paslaugos ir kaip jomis naudotis.

 

Vieno dalyvio nuomonė: \”Daug ką suvokiau per integracinius seminarus. Atradau daugybę šalies, kurioje gyvenu, aspektų, kurių nežinojau. Tiesą sakant, supratau, kad yra triukų, kurie gali palengvinti gyvenimą Lietuvoje. Galėjau iš naujo atrasti viską mūsų gyvenime – nuo ​​vaikų teisių iki to, kaip turėtume naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis\”. Be to, šis žmogus, palyginti su kitais, daug metų gyveno šioje šalyje ir suprato, kad neturi daug informacijos.

Visų dalyvių vardu noriu dar kartą padėkoti, kad svarstėte ir įgyvendinote tokį projektą.

 

Mucella Ozturk

VŠĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas

Integracijos specialistė