Stereotipų įtaka mūsų gyvenimuose, arba apie tai, kaip aš sutikau Žmogų

Sutikau žmogų. Arba trisdešimt jų iš aštuonių skirtingų šalių. Taip jaučiuosi po įvykusių mokymų Antalieptėje.

Šių metų balandžio 20-27 d. buvusiame vienuolyne vyko tarptautiniai mokymai Social Dialog Based on Opennes, kurie buvo finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, o tiksliau – Erasmus+ programos. Mokymų metu daug kalbėta apie stereotipus – stereotipai tai šen tai ten, tai tą, tai aną. Sakau, kad sutikau žmogų, nes šioje potekstėje, stereotipai buvo mus jungianti silpnybė, kurią mes pavertėme tuo, iš ko ne tik sugebėjome mokytis, bet ir dar daug daugiau. Nes kas yra stereotipai? Iš esmės tai toks juodas ir neigiamas daiktas, bet tai yra nieko daugiau, tik kaip įsitikinimų kratinys. Kratinys iš įsitikinimų, emocijų. Paprastai tariant, išankstinė nuomonė, kuri deja, bet dažnai virsta į diskriminaciją. Pavyzdžiui, galvoji, kad vegetarai ar veganai yra silpni žmonės ir dėl to nepriimtum jų dirbti fizinio darbo vien dėl šio stereotipo. Mokymų metu mes labai akcentavome, kad stereotipai veikia ne tik mąstymą, bet ir elgesį. Kaip ir pavyzdyje. Kaip ir gyvenime. Dauguma yra linkę naudotis išankstinėmis nuostatomis susitikę su naujais žmonėmis ir eiti lengviausiu, bet toli gražu ne teisingausiu keliu – juos kažkaip diskriminuoti. O stereotipai yra tokie įvairūs ir jiems kilti yra tiek daug prielaidų, nesvarbu apie ką kalbėtume – stereotipai neaplenkia nei vieno iš mūsų. Juk ir patys pagrindiniai stereotipai yra tautybės, rasės, lyties, religijos pagrindu. Ką reiškia neigiami stereotipai, turbūt jau įsitikino ir kai kurie lietuviai emigrantai, kuriems dėl kelių nusikalsti linkusių tautiečių užsienyje yra klijuojamos neigiamos etiketės. Atpažinote save? Važiuojam toliau.

Kaip teisingai atpažino vienas iš mokymų dalyvių – stereotipas gali būti kaip koks savitas kodas, perduodantis išankstinį įsitikinimą, susijusį su žmogaus socialine padėtimi, lytimi, tautybe, rase, dabar vis aktualiau prie šio sąrašo tampa pridėti ir seksualinę orientaciją ar profesiją. Ir stereotipai gali būti ir labai nekalti. Pavyzdžiui, mokslininką greičiausiai įsivaizduoji vilkintį baltą chalatą ir visą darbo dieną leidžiantį laboratorijoje, belgai labai ramūs, o vokiečiai abu – visą dieną leidžia darbuose ir dėl to gero humoro jausmo neturi. O realybė kitokia – šiuolaikinio mokslininko kasdienybė toli gražu ne vien moksliniai tyrimai, o visi tautiniai stereotipai išvis turbūt pagrindo nebeturi (arba visi jau seniai pamiršo, kodėl apie vienas tautas sakoma vienaip, o apie kitas kitaip). Ir vieną kaip didžiausių stereotipinių problemų mūsų mokymų dalyviai (kurie buvo iš Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Ukrainos, Čekijos, Turkijos ir Lietuvos) išskyrė lyčių stereotipus.

Lyčių stereotipai gali būti labai pavojingi, nes slopina įgimtus mergaičių ir berniukų talentus, sugebėjimus, apriboja vyrų ir moterų išsilavinimo, profesines ar apskritai gyvenimo galimybes. Paklausus dalyvių, koks stereotipas jiems atrodo gajausias dar ir šiandien, vienbalsiai buvo nubalsuota, kad tai yra stereotipas, jog tam tikroms pozicijoms užimti labiau tinka vyrai, o kitoms – moterys. O dar kitaip sakant, vis dar manoma, kad vyras yra tinkamesnis kandidatas į vadovaujančias pozicijas. Visi sutariame, kad stereotipai apie moteris kyla iš giliai įsišaknijusių, nukreiptų prieš moteris nusistatymų, vertybių, normų ir prietarų. Šie prietarai ir dabar naudojami siekiant pagrįsti ir išlaikyti istorinį vyrų valdžios prieš moteris demonstravimą bei seksistines ir misoginistines (pardon my french) nuostatas, kurios stabdo moterų pažangą net ir šiandien. Priėjome išvados, kad ne mums teisti, bet, o kam daugiau ir sakome – skirtingų lyčių žmonės visada buvo lyginami ir dažnai priešinami vienas su kitu ir stereotipus sukūrė būtent tas nuolatinis lyčių priešinimas. Reikia keistis. Kaip šis neigiamas stereotipas sukuriamas šiandien? Stereotipus apie skirtingas lytis vis dar diktuoja prietarai, kultūrinės normos, o dabar prie šio rinkinuko prisideda ir rinka. Jeigu anksčiau, ypač sovietmečiu, neturėjome didelio prekių pasirinkimo, dabar pasižiūrėjus į vaikų prekių skyrių – raibsta akys. Pasiūla, rinka įtraukia į lyčių skirstymą nuo pat žmogaus gyvenimo pradžios ir lydi ilgai. Kaip mes juokavom – iki panašių mokymų apie stereotipus. Bet juokas juokais.  Pažiūrėkime, koks sukuriamas  XXI a. paradoksas – kol patys žengiame lyčių lygybės keliu, tuo pat metu nuo pat kūdikystės kreipiame savo vaikus tam tikru jo lyčiai laikomu normaliu keliu. Kita vertus, atsiranda daug sąmoningumo, kurio mokėmės ir per šią savaitę Antalieptėje, vis daugiau tėvelių laukia vaikelio neutraliomis spalvomis ar daiktais, kurie nėra priskiriami vienai lyčiai.

Tai čia apie kūdikėlius, pakalbėkime ir apie pačias šeimas. Ypač apie rizikos šeimas. Kokie stereotipai kyla jūsų galvose? Faktas – dažnai socialinės rizikos šeimose tėvai turi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų. Irgi faktas – yra nemažai pavyzdžių, kai šeima atrodo normaliai funkcionuojanti, tačiau realiai, jos narių vaidmenys šeimoje yra iškreipti. Dažnai vadovaudamiesi stereotipu, kad rizikos šeima būtinai pati save išsiduoda, dažnai neatkreipiame dėmesio į kitus ženklus, kurie išties parodo, kad šeimai reikia pagalbos, kad už uždarų durų yra smurtaujama psichologiškai ar seksualiai.  Lietuvoje ir kitose šalyse gausu atvejų, kai šeima nėra priskiriama socialinės rizikos grupei, nes išoriškai ji neišsiduoda ir bendrąja prasme neišsiskiria.

Gerai, jog įvairios iniciatyvos rengia tokius ir panašius mokymus, kurių metu bandoma paneigti įsivyravusius neigiamus stereotipus. Šiame straipsnyje aptariau tik kelis iš jų. Todėl ir sakau, kad sutikau žmogų. Sakau tai ne apie ką nors konkrečiai, o neapibendrintai – sutikau žmogų. Kaip netuščią, kaip klystantį, bet neiškreiptą. Nes mūsų sąmonės ar požiūrių klodus labai sunku iš tikro išmatuoti, tai teisingiausiai atskleidžia mūsų darbai ar kur mes ir su kuo esame tuo metu. Paskutiniai pasaulio įvykiai kaip niekad gerai atskleidė mūsų pažiūras. Ir šiuose mokymuose mes visi buvome pasirengę mokytis iš savo ir kitų stereotipų, juos neigti, o gal net tvirtinti, ir kiekvienas toks renginys, kuris nors kažkiek mums padeda suprasti apie stereotipus ir jų įtaką, prisideda prie taikesnio pasaulio skirtingų požiūrių žmonėms, kurie yra teisūs tiek pat, kiek ir klystantys.

 

Projekto \”Atvirumu grįstas socialinis dialogas\” dalyvis

Projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+