Sheyar – vienas aktyviausių ir nuotaikingiausių mūsų Chatos gyventojų, dažnai jį sutiksite besikalbant su kitais bendruomenės nariais mūsų kiemelyje ar bežaidžiant su katinu Flensu, kurį pats praminė Miška. Šiame interviu, kalbėdamas su mūsų praktikante Rawan Ashour, Sheyar pasidalina savo istorija ir keliu iki Chatos. Interviu į anglų ir lietuvių kalbas verstas iš arabų kalbos.
Sveikas, ar gali prisistatyti?
Mano vardas yra Sheyar Younis, man 34 metai. Aš esu iš Sirijos, Qamishli miesto.
Ar galėtum pasidalinti, kas tave paskatino palikti Siriją ir apsistoti svetur?
Sirijoje karas prasidėjo 2011 metais. Pagrindinė priežastis, dėl kurios aš išvykau buvo šaukimas į armiją vykstant karui. Aš nenorėjau tapti įsitraukti į šitą karą, nes nesvarbu kurioje pusėje kariausi, vis vien liksi nusikaltėliu… Nes abejoms pusėms svarbu tik žudyti vienai kitą. Dėl to pabėgau į Libaną, kur pabaigiau studijas. Bet ten taipogi nebuvo lengva, nes daug sirų ten atvyko bėgdami nuo karo. Aš atsidūriau Rusijoje, tačiau negalėjau ten likti ir man reikėjo surasti kitą šalį, kurioje aš būčiau saugus.
Kaip atrodė tavo gyvenimo Lietuvoje pradžia ir su kokiais iššūkiais susidūrei?
Aš pradėjau savo gyvenimą Lietuvoje 2021-ais metais ir tikrai nebuvo lengva… Aš buvau sulaikytas ir atskirtas nuo likusio pasaulio beveik 3 mėnesius. Tuo metu teisme vyko mano prieglobsčio prašymo svarstymas, bet pirmą kartą jis buvo atmestas. Sulaukus pagalbos, aš antrą kartą pateikiau prašymą gauti prieglobstį Lietuvoje, ir nors reikėjo laukti 11 mėnesių, jis buvo patvirtintas. Šis periodas buvo kupinas prieštaringų emocijų, nes nepaisant ilgo nežinomybės periodo dėl prieglobsčio statuso suteikimo, man labai patiko gyventi Lietuvoje. Man patiko čia būti, man patiko Lietuvos žmonių paprastumas ir gamta – aš labai myliu žalumą! Ir dėl to niekad nepraradau vilties.
Kaip sužinojai apie „Visi skirtingi – Visi lygūs” integracijos programą ir Chatą?
Kai buvau pabėgėlių priėmimo centre, aš vis girdėdavau apie žmogų vardu Mustafa ir organizaciją, kurioje jis dirba. Aš susisiekiau su juo, nes norėjau sužinoti daugiau detalių. Jis suteikė visą svarbiausią informaciją ir nuo to laiko aš prisijungiau prie organizacijos, kur jie man padeda integracijos etapo metu, gavus prieglobstį gyventi Lietuvoje.
Kaip tau padėjo „Visi skirtingi – visi lygūs” integracijos programa ir Chata?
Aš buvau šiltai priimtas organizacijos, jie suteikė man vietą kur apsistoti, net jei ir laikinai. Jie padėjo ieškoti darbo galimybių, šiuo metu dirbu restorane, šį darbą taip pat radau su jų pagalba. Organizacija man taip pat padėjo man prisijungti prie sveikatos sistemos, jie padeda su visais klausimais, kurie iškyla integracijos metu.
Kaip jautiesi gyvendamas Chatoje?
Vieta iš pradžių pasirodė nedidelė, bet man patinka čia gyventi, ypač dėl to, kad turiu savo draugą, katiną Miška. Čia aš nesijaučiu svetimas, galiu susitikti ir pakalbėti su skirtingais žmonėmis, kas padeda praktikuoti lietuvių kalbą.
Interview with Shyar Younis, participant of the refugee integration program and Chata resident
Sheyar – active and cheerful Chata resident, you can often meet him chatting with others in the outside yard or playing with Flens the cat, that he himself calls Mishka. In this interview, in conversation with our intern Rawan Ashour, Sheyar shares his story. The interview has been translated to lithuanian and english from arabic.
Hi, could you introduce yourself?
My name is Sheyar Younis, I am 34 years old. I come from Syria, the city of Qamishli.
Could You share what made you leave your country and settle elsewhere?
The war in Syria started in 2011. My main reason was because I was drafted to the compulsory military service during the war. I did not want to be with any part in this war because you will end up being a criminal regardless of which side you work for… since both sides only care about killing each other. That is why I escaped to Lebanon, where I completed my studies. But things were very hard as well, since many syrians were going there to escape the war. I ended up in Russia, but I could no longer stay there so I needed to find a safe country to stay in.
What were your beginnings in Lithuania and what challenges did you face?
I started my life in Lithuania in 2021 and it was certainly not easy.. As I was detained and cut off from the outside world for nearly 3 months. During that period, I went into the court for my asylum application, but I received a rejection decision in that case. After receiving some assistance, I had the right to submit another asylum application, and after 11 months had passed, I received the decision to accept my asylum application. That period was full of mixed feelings, since despite the long period of uncertainty before my asylum was granted, I loved very much to stay in Lithuania, because I loved being here and loved the people and their simplicity, nature – I love green nature very much! And so I never lost hope.
How did you come to know about Visi skirtingi – Visi lygūs and Chata?
When I was in the detention center, I used to hear the name of a person called (Mustafa) and the organisation he was affiliated with. I contacted him and asked for some more information. He provided me with all the important details. Since then I was part of the organisation’s integration program and they helped me in this integration stage after obtaining the asylum decision.
What did the organisation and Chata help you with?
I was received in the organization (Visi skirtingi – visi lygūs) in a decent manner, where they provided me with a place to stay, at least temporarily, they also helped me in searching for job opportunities. I currently work in a restaurant and I found this job with their assistance.. They provided me with help in creating a medical file as well, they provided me with all the inquiries and information that I needed regarding the integration process.
How do You like living in Chata?
The place seemed a little small at first, but I like it, especially since I had my cat friend Mishka. I didn’t feel like a stranger here, and I like to be able to talk with a lot of different people. It also allows me to practice my lithuanian language.