Kas iš viso aš esu – tai ir yra ADHD

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – jis gali būti trijų tipų ir eina kartu su išsiblaškymu, aplaidumu, nerimastingumu, nesusikaupimu. Kitaip tariant, tai sutrikimas, gydomas medikamentais, asmenims su šiuo sutrikimu taip pat reikia psichologinės, socialinės, psichoterapinės pagalbos. Tačiau, pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos, šiuo metu Lietuvoje nėra daug specialistų, kurie dirbtų būtent su pacientams, kuriems nustatyta ADHD diagnozė.

Moterys, kurioms diagnozuojamas ADHD, gyvena su joms klijuojamomis  etiketėmis, kaip „keistuolės“, „netvarkingos“, „per daug kalbančios“. Ugnė – viena iš daugelio ADHD diagnozę išgirdusių žmonių.  Ji taip pat prasitaria, kad bandydama sugyventi su diagnoze, dažnai juto nepritapimą visuomenėje, esą tai kalbėdavusi per greitai, tai per lėtai, tai per tyliai, tai per garsiai. Ir tai tik vienas iš jos gyvenimiškų pavyzdžių.  Paklausus, kaip jai sekasi pradėti pokalbį su žmonėmis, Ugnė pripažįsta, kad sunkiai – „Nežinau, kaip prieiti prie nepažįstamų žmonių“. Ji pripažįsta, kad būnant depresijos epizodams, ji net vengia žiūrėti kitiems į akis, dėl to gali likti nesuprasta. Nors kitiems pasisakius, kad turi depresiją, žmonės ją priima suprantamiau.

Moterys, kurioms diagnozuotas ADHD, turi daugiau šansų patirti ne tik depresijos priepuolius, bet ir valgymo sutrikimus. Ugnė prasitaria, kad nors ir neturi gero santykio su maistu ir valgymu apskirtai, jai labai patinka ragauti viską, kas nauja. Nauji restoranai, įdomūs skoniai yra tie dalykai, kuriuos pašnekovė labai siekia atrasti, ypač čia – Lietuvoje.

Pokalbiui pasisukus apie aplinkinių požiūrį į jos ligą, Ugnė pasakoja, kad nesuteikia progos pažįstamiems nuo jos nusisukti. Kad nereikėtų per daug atsiverti ir, kad sužinoję jos diagnozę aplinkiniai nutrauks su ja santykius, pašnekovė nutraukia santykius su kitais pirma būtent iš baimės, jog kažką pasakys ar padarys ne taip, kad atskleis apie save per daug. Nors pripažįsta, kad niekada dar nėra nutikę taip, kad kiti nuo jos nusigręžtų.

Ugnė atskleidžia, kad, pasak jos,  tarp visų liūdnesnių epizodų, kuriuos ji patiria, vienas geresnių dalykų turint ADHD – kas kelis mėnesius atrasti naują hobį. „Staiga aš susidomiu paukščiais ir aš viską sužinau apie paukščius per porą mėnesių, – pasakoja Ugnė. –  Ir tada man nusibosta domėtis paukščiais ir pradedu domėtis kokiais nors laidojimo papročiais.“

Pokalbį su Ugne bei kitus projekto „Mąstyk, kaip mąstai“ vaizdo įrašus galite rasti „Gyvosios bibliotekos“ Youtube kanale arba paspaudus šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=03P0hoLIeEw&ab_channel=Gyvojibiblioteka

 

Straipsnis yra projekto \”Mąstyk, kaip mąstai\”, finansuojamo Aktyvių piliečių fondo, dalis.

 

Straipsnio autorė Visi skirtingi – visi lygūs programos savanorė Alvita Butmanaitė