Nepaisant istorinės kultūrinės įvairovės bei tolerancija kitoms tautoms garsėjusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, šiomis dienomis etniniu bei rasiniu pagrindu Lietuva vis dar išlieka gana homogeniška valstybė. Vis dėlto, Lietuvoje esama nemažai migrantų iš įvairių šalių, o pastaraisiais metais imigrantų skaičiai ėmė augti sparčiau. Užsieniečių tikslai bei priežastys, renkantis Lietuvą, yra skirtingi – vieni atvyksta į Lietuvą, jausdami grėsmę savose valstybėse bei ieškodami saugaus prieglobsčio, kiti atvyksta studijuoti, treti – ieško darbo perspektyvų, o kai kurie tiesiog atvyksta čia vedami meilės. Visų užsieniečių įsikėlimo į Lietuvą priežasčių ir neįmanoma išvardyti. Galų gale, juk svarbiausia – ne atvykimo priežastis, o atvykstančių asmenų žmogiškumas.
Deja, tenka pripažinti, kad žmogiškumu rečiau pasižymi ne atvykstantys užsieniečiai, tačiau lietuviai. Dėl jau anksčiau minėto dominuojančio kultūrinio homogeniškumo, lietuviai turi nemažai neigiamų išankstinių nuostatų kitų rasių ar tautybių atstovams. Tai atsiskleidžia ir stebint dabartinę migrantų krizę bei naujienas apie jas – situacija netgi verčia svarstyti, ar tai nėra neigiamų/rasistinių komentarų aukso amžius Lietuvoje. Be to, neigiamos nuostatos įvairių kitataučių atžvilgiu atsispindi ne tik kai kurių visuomenės veikėjų pasisakymuose ar socialinių tinklų komentarų sekcijose, tačiau ir visuomenės nuostatų tyrimuose. Pavyzdžiui, 2021 metų visuomenės nuostatų tyrimo duomenimis, beveik penkiasdešimt procentų Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi pabėgėlio kaimynystėje. Lietuviai ne mažiau kritiški ir konkrečių tautybių atžvilgiu – žmonių, nenorinčių gyventi šalia čečėnų, irakiečių ar sirų, skaičius varijuoja nuo 40 iki 26 procentų. Be to, mūsų bendrapiliečiai neigiamai žvelgia ir į musulmonus ar juodaodžius (šalia nenorėtų gyventi atitinkamai 45 ir 19 proc.).
Tokios neigiamos nuostatos užsieniečių atžvilgiu atsispindi ir mūsų tautiečių veiksmuose. Lietuvoje imigrantams neretai tenka išgyventi ne tik nemalonius žvilginius mieste ar viešajame transporte, tačiau ir patirti kartais kiek komiškas, tačiau nemalonias situacijas vien dėl savo kilmės.
Panašiomis patirtimis dalijasi ir Aktyvių piliečių fondo finansuojamo projekto „Mąstyk, kaip mąstai“ herojai, imigrantai gyvenantys Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete studijuojanti Abigailė iš Nigerijos pasakoja nesuprantanti, kodėl viešajame transporte žmonės kartais vengia sėdėti šalia jos bei dalijasi gan komiškomis, tačiau kartu ir nemalonius pojūčius sukėlusiomis istorijomis. Nors imigrantai pripažįsta, kad integracija į bendruomenę yra laipsniškas procesas, todėl laikui bėgant (radus draugų bei geriau pažinus Lietuvos kultūrą) gyvenimas tampa lengvesnis, vis dėlto gyvenimo Lietuvoje pradžia šiems žmonėms nebuvo lengva.
Pabėgėlis iš Šri Lankos Dharshan teigia, kad atvykęs į Lietuvą iš greta gyvenančių žmonių jis sulaukdavo įvairių rusiškų keiksmų. Galima pastebėti, kad integracijos procesas lengvesnis tiems užsieniečiams, kurie nuo lietuvių nesiskiria odos spalva. Pavyzdžiui, turkas Ozgur, savanoriavęs Lietuvoje beveik metus, patikina, kad jis nepatyrė didelių socialinių sunkumų prisitaikant prie mūsų šalies bendruomenės. Šie užsieniečiai papasakoja ir daugiau detalių apie savo patirtis gyvenant Lietuvoje. Visas jų istorijas ir dar daugiau gali pamatyti bei išgirsti Gyvosios bibliotekos Youtube paskyroje (Gyvoji biblioteka) arba tiesiog paspaudus šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=AEBBVYnejtM&ab_channel=Gyvojibiblioteka
Kviečiame žiūrėti bei ne tik išgirsti asmeninius imigrantų išgyvenimus, tačiau ir pralaužti vieną kitą stereotipą savo galvoje!
Straipsnį parengė
VŠĮ Nacionalinis socialinės integracijos instituto,
Žmogaus teisių ugdymo programos specialitė
Ieva Sinkevičiūtė
Straipsnis yra projekto \”Mąstyk, kaip mąstai\”, finansuojamo Aktyvių piliečių fondo, dalis.