Europos Komisija pasiūlė 2013 m. paskelbti „Europos piliečių metais\”, siekiant paminėti Europos Sąjungos pilietybės sukūrimo, remiantis 1993 m. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, dvidešimtmetį.
Europos Komisija pasiūlė 2013 m. paskelbti „Europos piliečių metais\”, siekiant paminėti Europos Sąjungos pilietybės sukūrimo, remiantis 1993 m. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, dvidešimtmetį.
Europos pilietinės visuomenės organizacijos ir EESRK Ryšių grupės [1] nariai sveikina Komisijos siūlymą iškelti ES pilietybės svarbą politinėje dienotvarkėje. Jau ilgą laiką siekiame, kad pilietybė įgytų skersinį matmenį Europos politikoje ir taptų visų ES veiklos sričių pagrindiniu prioritetu. Šis pasiūlymas – svarbus žingsnis pirmyn kuriant piliečiams palanki Europos Sąjungą, kuri nebūtų orientuota vien tik į ekonomikos reikalus.
Tačiau nerimą kelia tai, jog 2013 Europos piliečių metais, ES pilietybė apsiriboja asmens teisėmis paremtu traktavimu ir neatsižvelgia į europiečių priklausymo bendrai Europos Sąjungai pojūtį.
Jei laikysime, kad Komisijos pasiūlymo 2013 m. paskelbti „Europos piliečių metais“ pagrindinis tikslas yra didinti informuotumą apie ES piliečių teises, siekiant palengvinti laisvo judėjimo ir gyvenimo teisės įgyvendinimą, prašome EP narių:
1. praplėsti 2013 Europos metų dėmesio sritį ir suteikti Europos pilietybei visą jos reikšmę ir apimtį, atsižvelgiant į naujas perspektyvas, atvertas Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio dėl piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime, dėl šių priežasčių:
• demokratinė pilietybė neapriboja piliečio teisinio statuso, tačiau apima visus gyvenimo demokratinėje visuomenėje aspektus, susijusius su įvairiomis sritimis, pavyzdžiui, švietimu, darniu vystymusi, nediskriminavimu, žmonių su negalia dalyvavimu visuomenės gyvenime, lyčių lygybe, vienodu moterų ir vyrų atstovavimu priimant sprendimus ir t.t.;
• demokratinė pilietybė reiškia, kad piliečiai turi žodžio teisę ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, išrinkdami savo atstovus į Europos Parlamentą. Šiuo metu, artėjant 2014 m. rinkimams ir daugeliui piliečių manant, kad Europos Sąjunga yra nutolusi nuo jų rūpesčių, rizika yra itin didelė;
• demokratinė pilietybė taip pat reiškia, kad visuomenė pasitiki Europos institucijomis ir šios institucijos yra užtikrina aktyvų piliečių ir organizuotų pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą Europos procesuose. Todėl siekiant suteikti aktyviam pilietiškumui praktinio pagrindo, be Lisabonos sutarties nuostatų reikalingas ir susitarimas tarp institucijų ir struktūrinis pagrindas Europos pilietiniam dialogui.
2. užtikrinti, kad 2013 Europos metų pasirengimui ir įgyvendinimui būtų skirtos tinkamos finansinės priemonės, kadangi dabartinis vieno milijono eurų biudžeto pasiūlymas leistų tik komunikacijos „iš viršaus“ priemones, bet ne apčiuopiamus veiksmus, ir jame nenumatytas piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvų bendras finansavimas;
3. pakviesti Komisiją glaudžiai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į 2013 Europos metų pasirengimą ir įgyvendinimą, kadangi jos vaidina pagrindinį vaidmenį vykdant Europos projektą taip, kad jis visiškai atitiktų piliečių lūkesčius.