\”2012 m. gruodžio 2-9 d. teko sudalyvauti mainuose „We‘ve Got A Power“ su jaunimu iš Danijos, Norvegijos ir Suomijos. Skrebinių kaime, tarp miškų, pelkių ir kalnų, vykę mainai izoliavo nuo išorinio pasaulio – neturėjome interneto, o ryšio zona irgi negalėjo pasidžiaugti kiekvienas kambarys. Žinoma, pirmiausias įspūdis „Kaip mes gyvensime be interneto??!” buvo prastas, tačiau vėliau tai tapo privalumu – tai ne tik priverčia prisiminti senus žaidimus, bet ir suartina. Galbūt todėl jau pirmąją dieną visi kalbėjomės, grojome, dainavome ir žaidėme žaidimus – neliko jokių sienų, skirtingų šalių ir kitų žmones skiriančių problemų.
Pirmoji diena buvo skirta susipažinimui. Žinoma, kaip visada lietuviškus vardus užsieniečiams įsiminti ir tuo labiau ištarti tapo iššūkiu, tačiau po ilgų (tikrai ilgų) treniruočių net vardas Kotryna skambėjo nebe kaip „Katzerinja“, o taip, kad buvo malonu net ir lietuvio ausiai. Nuo paprastučių žaidimų iki dvylikos pasimatymų kas tris minutes kalbant tokiomis temomis kaip meilė ir geriausi draugai, jau ir pirmasis vakaras užsitęsė iki paryčių, o ką jau kalbėti apie kitus – naktys tik trumpėjo.
Likusiomis dienomis dalinomės patirtimis ir problemomis, susijusiomis su žmogaus teisių pažeidimais iš savo šalių, kaip mus pačius yra palietusios šios problemos ir ką galima padaryti, kad tai pakeistume – projektų rašymas ir idėjų generavimas. Per simuliacijas bandėme pajusti, kaip jaučiasi žmonės iš tam tikrų socialinių grupių, kurias dažniausiai paliečia aplinkinių stereotipai ir nuostatos. Panašių problemų galima atrasti beveik kiekvienoje šalyje, žinoma, jos asimiliuojasi su tam tikromis kultūromis, tam tikru žmonių, gyvenančiu toje šalyje, mentalitetu ir kitais veiksniais, tačiau sprendimus galime rasti bendrus. Pradėjome statyti ir idėjoms pamatus, kaip viskas atrodys, kokią problemą spręs.
Patirtis buvo neįkainojama – savo, kaip asmenybės augimui, žinių gilinimui ir plėtimui. Tikiuosi, darbai, kurie jau pradėti, nenutrūks, o žmonės ir toliau trykš motyvacija. Ačiū!\”
Jolita Vaitkutė